Tarantulas – vienas iš didžiausių ir įspūdingiausių vorų pasaulyje, kuris nepelnytai dažnai sukelia baimę kino filmų ir mitų dėka. Iš tikrųjų šie nuostabūs aštuonkojai voragyviai yra ramūs, lėti ir dažnai net draugiški gyviai, tapę populiariais egzotiniais augintiniais visame pasaulyje. Skirtingai nuo daugelio kitų vorų, tarantulai nesuka voratinklių medžioklei – jie yra aktyvūs medžiotojai, pasitikintys savo jėga, greičiu ir nuostabiais jutimo organais.
Šie žavingi vorų karaliai gyvena tropinėse ir subtropinėse srityse visame pasaulyje – nuo Amerikos tropikų iki Azijos džiunglių ir Australijos dykumų. Tarantulai gali gyventi iki 30 metų, o jų elgsena ir išvaizda varijuoja nuo spalvingų, plaukuotų tropinių rūšių iki masyvių, tamsių dykumų gyventojų. Straipsnyje aptarsime šių unikalių vorų gyvenimo būdą, charakteristikas ir kodėl jie nusipelno didesnės pagarbos nei baimės.
Tarantulas: pagrindiniai faktai
| Savybė | Informacija |
| Dydis | 2,5–28 cm su ištiestomis kojomis (priklausomai nuo rūšies) |
| Svoris | 30–170 g |
| Veisimosi sezonas | Priklauso nuo rūšies ir klimato |
| Gyvenimo trukmė | Patelės: 10–30 metų; patinai: 3–7 metai |
| Buveinė | Tropiniai miškai, dykumos, kalnai; paplitę visose žemynuose išskyrus Antarktiką |
| Mėgstamiausias maistas | Vabzdžiai, varliagyviai, smulkūs žinduoliai, paukščiai |
| Grėsmės | Buveinių nykimas, netinkama prekyba, parazitai |
Kaip atpažinti tarantulo pateles, patinus ir jauniklius
Tarantulų bendruomenėje egzistuoja ryškūs lyčių skirtumai, kurie lemia ne tik išvaizdą, bet ir elgseną bei gyvenimo trukmę.
Tarantulo patelė yra tikra šeimos karalienė – didesnė, masyvesnė ir gyvena daug ilgiau nei patinas. Patelės kūnas gali siekti 10–12 cm ilgio, o ištiestomis kojomis – iki 25–28 cm. Jos pilvelis platesnis ir apvalenis, ypač po poravimosi, kai formuojasi kiaušinėlių kokonas. Patelės spalva dažnai ryškesnė, su charakteringais plaukais, kurie gali būti nuo rudo iki ryškiai oranžinio ar mėlyno atspalvio. Po sėkmingo poravimosi patelė kuria kiaušinėlių kokoną, kurį saugo ir nešiojasi su savimi keletą savaičių.
Tarantulo patinas yra gerokai mažesnis – 6–8 cm ilgio, su proporcingai ilgesnėmis ir plonesnėmis kojomis. Patinų kojos dažnai turi specialius „kabliukus“ (tibia hooks), kurie padeda poravimosi metu prilaikyti patelės cheliceras. Patinai gyvena trumpiau ir po poravimosi dažnai žūsta gamtinėmis sąlygomis arba būna suėdami patelės.
Jaunieji tarantulai išsirita iš kokono kaip mažyčiai, vos kelių milimetrų ilgio voriukai. Jie neriasi 4–12 kartų per metus, kol pasiekia suaugėlio dydį. Jaunikliai dažnai skiriasi spalva nuo suaugėlių ir gali turėti ryškesnius dryžius ar dėmes.
Tarantulų gyvenimo ciklas
Tarantulų gyvenimo ciklas yra vienas iš ilgiausių vorų pasaulyje ir skiriasi priklausomai nuo rūšies ir klimato sąlygų.
Kiaušinėlių stadija prasideda po sėkmingo poravimosi, kai patelė kuria šilko kokoną su 50–2000 kiaušinėlių. Kokonas inkubuojamas 6–9 savaites, priklausomai nuo temperatūros ir drėgmės. Patelė aktyviai saugo kokoną, reguliariai jį apverčia ir palaiko optimalią temperatūrą.
Jauniklių stadija trunka kelis metus. Jaunieji tarantulai neriasi kas 2–4 mėnesius, kol tampa suaugėliais. Kiekvienas nėrimasis trunka kelias valandas ar net dienas, per kurį voras yra visiškai bejėgis ir pažeidžiamas.
Suaugėlių stadija pasiekiama po 2–10 metų (priklausomai nuo rūšies). Patinai po paskutinio nėrimosi vysto specialius poravimosi organus ir pradeda ieškoti patelių. Patelės tuo tarpu gali gyventi dar dešimtmečius, reguliariai nerdamosi ir veisdamosi.
Kuo maitinasi tarantulas
Tarantulas yra aktyvus naktinis plėšrūnas su įvairialypiu meniu, kuris priklauso nuo rūšies dydžio ir buveinės. Pagrindinė mityba – vabzdžiai: svirpliai, tarakonai, vabalai, drugelių vikšrai. Didieji tarantulai gali medžioti net paukščius, varles, driežus ir smulkius žinduolius. Tarantulai nesuka tinklų medžioklei – jie pasikliauja savo greičiu ir jėga, užpuldami auką iš pasalų.
Medžioklės strategija priklauso nuo rūšies: kai kurie tyko savo urvuose, kiti aktyviai medžioja teritorijoje, o dar kiti lipa į medžius ieškodami aukos. Sugautą auką tarantulas paralyžiuoja nuodais ir laipsniškai virškina išorės skrandyje.
Maitinimosi dažnumas labai skiriasi – jaunieji tarantulai maitinasi kas savaitę, suaugėliai gali badauti kelis mėnesius. Prieš nėrimąsi tarantulas visiškai nustoja maitintis iki 2 mėnesių.
Kokius garsus skleidžia tarantulas
Tarantulai yra vieni tyliausi vorų pasaulyje, bet turi unikalius komunikacijos būdus:
- Vibracijos signalai – pagrindinis komunikacijos būdas. Tarantulai kūno dalimis sukelia žemės virpėjimus, kuriuos kiti individai jaučia per specialius jutimo organus kojose. Šie signalai perduoda informaciją apie teritoriją, poravimosi ketinimus ar pavojų.
- „Girgždėjimas“ – kai kurios rūšys gali sukurti tylų girgždantį garsą, trindami kojas viena į kitą ar naudodami specialius plaukus. Šis garsas dažniausiai reiškia įspėjimą ar gynybinę poziciją.
- Grėsmės signalai – išgąsdintas tarantulas gali atlikti įspėjamuosius judesius: atsistoja ant galinių kojų, rodyti cheliceras ir net numeta uodegos plaukus, kurie dirgina puolėją.
Tarantulas žiemą ir poilsio periodai
Tarantulų žiemojimo strategijos labai skiriasi priklausomai nuo klimato ir rūšies:
- Tropinių rūšių gyvenime nėra aiškaus žiemos periodo, bet jie gali turėti sausros ar lietingojo sezono prisitaikymus. Šių periodų metu tarantulai gali mažinti aktyvumą ir rečiau maitintis.
- Subtropinių sričių tarantulai žiemoja urvuose ar po akmenimis, sumažinę metabolizmą ir visiškai nesimaitindami. Kai kurios rūšys gali išgyventi net trumpus šalčio laikotarpius.
Nėrimosi periodai yra kritiniai tarantulų gyvenime. Prieš nėrimąsi jie kelias savaites nesimaitina, sulėtina judėjimą ir ieško saugių vietų. Nėrimasis gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų, per kurį tarantulas yra visiškai pažeidžiamas.
Ar tarantulas tikrai toks pavojingas žmogui?
Vienas iš dažniausių klausimų apie tarantulą – ar jis pavojingas žmogui. Atsakymas yra dvejopas ir priklauso nuo perspektyvos. Visi tarantulai yra nuodingi, bet jų nuodų poveikis žmogui paprastai yra minimalus. Daugumos rūšių nuodai yra panašūs į bičių ar vapsvų įgėlimą – gali sukelti vietinį skausmą, paraudimą ir nedidelį tinimą. Alergiškiems asmenims reakcija gali būti stipresnė, bet mirtini atvejai iš tarantulo įkandimo negirdėti.
Be to, tarantulai yra iš prigimties atsargūs ir vengia konfrontacijos. Jie gels tik kraštutiniais atvejais, kai jaučiasi visiškai įspausti į kampą ir negali pabėgti. Daugeliu atvejų tarantulas pirma bandys:
- pabėgti ir pasislėpti;
- rodyti gynybinę pozą (atsikelti ant galinių kojų);
- numesti gynybos plaukus (jei turi);
- tik paskutiniame etape – gelti.
Tačiau reikia atminti apie netiesioginį pavojų, kurį gali kelti kai kurie tarantulai. Tam tikros Amerikos rūšys turi specialius uodegos plaukus, kuriuos gali „šaudyti“ į grėsmę. Šie plaukai gali sukelti odos, akių ir kvėpavimo takų dirginimą, o tai kartais būna nemaloniau nei įgėlimas.
Daugeliu atvejų baimė kyla iš neišmanymo ir stereotipų. Tarantulai yra lėti, nuspėjami ir dažnai net „draugiški“ kūrėjai. Daugelis jų savininkų teigia, kad jų augintiniai atpažįsta žmones ir ramiai leidžiasi paimami į rankas.
Praktiniai patarimai:
- niekada nebandykite sugauti ar paimti nežinomo tarantulo plikomis rankomis;
- jei sutikote tarantulą gamtoje, tiesiog palikite jį ramybėje;
- egzotinių rūšių savininkai turėtų žinoti savo augintinio charakteristikas;
- alergiškiems žmonėms vertėtų su savimi turėti antihistamininius vaistus.
Išvada: tarantulas nėra pavojingas žmogui. Bent jau ta prasme, kuria jie vaizduojami filmuose, Tačiau, kaip ir su bet kuriuo laukiniu gyvūnu, reikia laikytis atsargumo ir pagarbos principų.
Įdomūs faktai ir ypatingi tarantulo gebėjimai
- Ilgaamžiškumo rekordininkai – kai kurios patelės gali gyventi iki 30 metų, kas yra rekordas vorų pasaulyje. Seniausias žinomas tarantulas gyveno 49 metus.
- Regeneracijos meistrai – tarantulai gali atauginti prarastas kojas per keletą nėrimųsi. Jaunieji tarantulai gali pilnai atstatyti netgi smarkiai pažeistas kūno dalis.
- Spalvų kaita – kai kurios rūšys keičia spalvas priklausomai nuo nėrimosi ciklo, aplinkos ar net nuotaikos. Chromatoforos ląstelės leidžia keisti atspalvius.
- Ultra jautrūs jutimo organai – tarantulo kojos padengtos plaukais, kurie jaučia mažiausius oro srovių pokyčius, vibraciją ir net chemines medžiagas. Jie gali jausti žmogaus artėjimą iš kelių metrų atstumo.
- Gynybos arsenalas – Amerikos tarantulai turi specialius uodegos plaukus, kuriuos gali „šaudyti“ į priešą. Šie plaukai sukelia niežulį ir dirginimą.
- Vandens jutimas – tarantulai gali jausti vandens garų koncentraciją ore ir rasti drėgną vietą net dykumoje.
- Matematiniai architektai – nors nesuka tinklų medžioklei, tarantulai stato sudėtingus urvus su ventiliacijos sistemomis ir net „durimis“ iš šilko ir žemių.
- Socialūs ryšiai – kai kurios rūšys gyvena bendruomenėse ir dalijasi maistu bei informacija. Tai labai reta vorų pasaulyje.
Tarantulas nusipelno pagarbos kaip unikalus gamtos kūrinys, kurio evoliucijos kelias truko milijonus metų. Šie nuostabūs vorų karaliai atskleidžia, kad ir baisi išvaizda gali slėpti ramų, protingą ir stebinantį kūrėją, kuris formuoja savo ekosistemos pusiausvyrą ir tęsia evoliucijos stebuklą mūsų planetoje.
Šaltiniai:
- https://www.nationalgeographic.com/animals/invertebrates/facts/tarantulas
- https://animals.sandiegozoo.org/animals/tarantula
- https://blogs.cornell.edu/spiders/tarantulas-terrible-or-terrific/
- https://www.vle.lt/straipsnis/tarantulai/
Nuotraukų šaltinis Canva.