Naminis karvelis (Columba livia domestica) yra kilęs iš prijaukinto laukinio uolinio karvelio (Columba livia). Skiriama net 150 išvestų skirtingų naminio karvelio veislių. Jie yra plačiai paplitę visame pasaulyje ir dažnai sutinkami miestų aikštėse, parkų erdvėse bei kaimo vietovėse. Naminiai karveliai pasižymi ištvermingumu, intelektu ir socialumu, todėl istoriškai buvo naudojami įvairiems tikslams. Šiame straipsnyje aptarsime naminiui karveliui būdingas ypatybes, bei jų gyvenimo būdą. Sužinosite įdomių faktų apie juos.
Naminis karvelis – pagrindiniai faktai
| Dydis | Apie 32–37 cm |
| Svoris | Apie 300–400 g |
| Veisimosi sezonas | Ištisus metus |
| Gyvenimo trukmė | Apie 6–10 metų |
| Buveinė | Netoli žmonių gyenamų vietų |
| Mėgstamiausias maistas | Įvairūs grūdai, sėklos |
| Grėsmės | Gyvenimų buveinių praradimas, plėšrūnai, žmonių veikla (pesticidų naudojimas) |
Kaip atpažinti karvelio patelę, patiną bei jauniklį
Patinas yra šiek tiek didesnis nei patelė, su ryškesnėmis plunksnų spalvomis, ypač jei kalbama apie veislinių karvelių tipus, kurie gali turėti įvairių spalvos skirtumų. Patino kaklas ar kūno šonai turi šviesų metališką blizgesį. Jis dažnai yra aktyvesnis ir garsesnis, ypač veisimosi sezono metu, kada skleidžia garsius klyksmus.
Patelė paprastai būna šiek tiek mažesnė ir ne tokia ryški kaip patinas. Jos spalvos šiek tiek subtilesnės ir mažiau blizgančios. Patelės elgesys yra švelnesnis ir atsargesnis, ypač esant perėjimo laikotarpiui. Patelė taip pat dažnai atsitraukia nuo agresyvesnio elgesio reikalaujančių situacijų, kuriuose mielai sudalyvauja patinas. Ji retai skleidžia kokius nors garsus, bet kai tai daro, jie būna švelnūs ir trumpi.
Jaunikliai turi mažiau ryškias spalvas nei suaugusieji. Paukšteliai yra padengti švelniomis pilkšvos arba rudos spalvos plunksnomis, priklausomai nuo veislės. Jaunikliai dažnai turi gelsvus, pilkus arba baltus skruostus, o jų snapas yra šviesesnis ir mažesnis nei suaugėlio. Jaunikliai dažniausiai vengia skristi didesnius atstumus ir priklauso nuo tėvų, kad gautų maisto.
Naminiai karveliai: jų paskirtis ir veislės
Naminiai karveliai (Columba livia domestica) turi daugybę veislių, kurios priklauso įvairioms grupėms, tokios kaip dekoratyviniai, pašto ar mėsiniai karveliai. Šios veislės skiriasi tiek išvaizda, tiek naudojimo paskirtimi.
- Dekoratyviniai karveliai buvo auginami dėl savo išskirtinės išvaizdos ir dažniausiai naudojami kaip žmonių augintiniai ar kaip pasirodymams skirti paukščiai.
- Pašto karveliai buvo auginami dėl savo gebėjimo grįžti į namus nuskrendant net tolimus atstumus. Jie išsiskiria gera orientacija ir nenutūpdami nuskrenda net iki tūkstančio kilometrų.
- Mėsiniai karveliai vertinami dėl didelio dydžio ir mėsingumo, todėl naudojami maistui.
Štai kelios populiariausios naminių karvelių veislės:
King pigeon. Tai viena iš populiariausių dekoratyvinių karvelių veislių, žinoma dėl savo didelio dydžio ir išskirtinės išvaizdos. Karališkieji karveliai turi plačius kūnus, stiprius sparnus ir gražias spalvas. Dažniausiai jie būna balti, pilki ar juodi su ryškiomis spalvų kombinacijomis.
Fantail pigeon. Šie karveliai yra žinomi dėl savo ypatingos uodegos formos, kuri primena vėduoklę. Jų plunksnos yra ilgos ir išsiskleidžia į gražią vėduoklės formą.
Belgian Homing pigeon. Šie karveliai yra žinomi dėl savo puikios orientacijos. Jie yra ypač vertinami dėl ištvermės ir greičio, todėl dažnai naudojami lenktynėse.
English Carrier pigeon. Šie paukščiai buvo specialiai auginami dėl gebėjimo nuskraidinti žinutes į tolimus kraštus. Jie turi stiprius sparnus ir buvo naudojami karo metu pašto pristatymui.
Jumbo pigeon. Tai labai dideli paukščiai galintys sverti iki 600 gramų ir yra populiarūs mėsinių paukščių augintojų tarpe.
Karvelio veisimosi sezonas
Naminiai karveliai turi išskirtinį veisimosi sezoną. Jie veisiaisi net ištisus metus, nes puikiai prisitaiko prie gyvenimo žmogaus aplinkoje, kur jiems nebereikia laukti tam tikro sezono. Tačiau dažniausiai veisimosi laikotarpis trunka nuo pavasario iki rudens. Karveliai gali pradėti veistis jau pirmųjų savo gyvenimo metų pabaigoje.
Karveliai peri vidutiniškai du kartus per metus. Po poravimosi patelė padeda du kiaušinius, kurie yra perimi abiejų tėvų. Perėjimas trunka apie 17–19 dienų. Karveliai savo kiaušinius deda vieną po kito. Tiek patelė, tiek patinas periodiškai keičiasi sėdėdami ant kiaušinių, kad išlaikytų pastovią temperatūrą ir drėgmę. Abu paukščiai taip pat rūpinasi jauniklių maitinimu. Jaunikliai pirmąsias gyvenimo dienas gauna specialų maistą, dar vadinamą „karvelių pienu“, kurį tėvai pagamina savo virškinimo trakte.
Jaunikliai pradeda skraidyti praėjus 4–5 savaitėms nuo gimimo, tačiau tėvai vis dar rūpinasi jais toliau. Tol, kol paukšteliai įgyja pakankamai jėgų ir įgūdžių, kad galėtų savarankiškai maitintis ir būti nepriklausomi.
Kuo maitinasi karvelis
Naminiai karveliai yra visaėdžiai paukščiai, tačiau jų mityba daugiausia susideda iš grūdų, sėklų. Pagrindinė jų mitybos sudedamoji dalis yra įvairūs grūdai: kviečiai, miežiai, kukurūzai, avižos, soros ir ryžiai. Šie grūdai suteikia reikiamų kalorijų ir maistinių medžiagų, kad paukščiai išliktų energingi ir sveiki. Be grūdų naminiai karveliai taip pat lesa sėklas, tokias kaip linų, saulėgrąžų ar rapsų. Tuo pačiu jie gali maitintis ir šviežiais vaisiais ar daržovėmis, pavyzdžiui, obuoliais, kriaušėmis, morkomis, salotomis.
Karveliai taip pat kartais valgo ir smulkius vabzdžius ar kitas nedideles gyvūnų liekanas, tačiau šie maisto šaltiniai sudaro tik mažą jų mitybos dalį. Kai naminiams karveliams reikia papildyti savo mitybą mineralais, jie gali valgyti smėlį ar net smulkius akmenukus, kurie padeda jų virškinimo sistemai. Karveliai taip pat dažnai geria vandenį.
Kokius garsus skleidžia karvelis
Karvelis skleidžia įvairius garsus, kurie atlieka svarbų vaidmenį tarpusavio komunikacijoje ir elgesyje. Dažniausias garsas, kurį jie išskiria, yra ūbčiojimas, kuris skamba ramiai ir monotoniškai. Šis garsas yra būdingas patinams, kurie per poravimosi sezoną bando pritraukti pateles. Ūbčiojimas taip pat naudojamas paukščių grupėje kaip bendras komunikacijos signalas. Karveliai kartais skleidžia ir aukštus klyksmus, kai jaučia pavojų arba nori įspėti kitus paukščius apie grėsmes.
Įdomūs faktai apie karvelį
- Pirmieji prijaukinti paukščiai. Karvelis yra pirmasis žmonių prijaukintas paukštis. Jį galima pamatyti dar 4500 m. pr. m. e. šiuolaikinio Irako mene, bet to, tūkstančius metų jis buvo vertinamas kaip žmonių maisto šaltinis.
- Išgelbėtos gyvybės. Per abu pasaulinius karus konkuruojančios valstybės turėjo didžiulius būrius karvelių pasiuntinių. Vien Amerika Antrojo pasaulinio karo metais jų turėjo apie 200 000. Perduodami svarbiausius pranešimus, šie paukščiai išgelbėjo tūkstančius žmonių gyvybių.
- Gamina jaunikliams pieną. Tikrą pieną gamina tik žinduoliai, tačiau karvelis savo jauniklius maitina kažkuo panašiu – balkšvu skysčiu, pilnu maistingųjų medžiagų, riebalų, antioksidantų ir baltymų turtingu „karvelių pienu“. Karvelių patinų ir patelių gaminamas pienas yra gurklio gleivinės atplaišos ir išskyros.
- Balandžiai atpažįsta save. Dauguma paukščių negali atpažinti savo atvaizdo veidrodyje, tačiau balandžiai geba atpažinti save net ir iš nuotraukos. Jie taip pat geba atskirti skirtingų žmonių nuotraukas, įsimena žmonių veidus.
Šaltiniai:
- https://www.vle.lt/straipsnis/karveliniai/
- https://birdsconnectsea.org/learn/birds-of-wa/bird-facts/domestic-pigeon/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.