Erelis žuvininkas (Pandion haliaetus) priklauso vanaginių paukščių šeimai. Tai išskirtinis plėšrus paukštis, garsėjantis savo įgūdžiais medžioti žuvis. Jo stambus kūnas, ilgi sparnai ir aštrus regėjimas padeda gaudyti grobį net ir dideliame aukštyje. Šis paukštis dažniausiai aptinkamas prie vandens telkinių, kur gausu žuvų. Straipsnyje supažindinsime su erelio žuvininko gyvenimo būdu, jo mityba, buveinėmis ir kitomis rūšiai būdingomis savybėmis.
Erelis žuvininkas – pagrindiniai faktai
| Dydis | Apie 70-90 cm |
| Svoris | Apie 2.5-4 kg |
| Veisimosi sezonas | Kovo-gegužės mėn. |
| Gyvenimo trukmė | Apie 20-30 metų |
| Buveinė | Prie gėlo vandens telkinių, atviros vietos su medžiais |
| Mėgstamiausias maistas | Žuvys |
| Grėsmės | Buveinių nykimas, maisto trūkumas |
Kaip atpažinti erelio žuvininko patelę, patiną bei jauniklį
Erelio žuvininko patinas yra ryškus ir lengvai gamtoje atpažįstamas plėšrus paukštis. Jo galva balta, su tamsiais ruožais aplink akis, kurie suteikia išraiškingą „akių kaukės“ efektą. Kaklas ir nugaros viršus – šviesiai pilkšvai rudas, o pilvas baltas, dažnai su lengvais tamsiais dryžiais. Sparnai yra ilgi ir platūs, tamsiai rudi su baltomis dėmėmis ar juostelėmis. Uodega taip pat yra balta su tamsiomis juostomis. Patinėlio akys yra tamsios, su ryškiu geltonu žiedu aplink jas, kas suteikia papildomo kontrasto. Snapas yra tvirtas, aštrus, tamsiai pilkas su lengvai į priekį lenktu galiuku. O šis yra skirtas stipriai sugriebti ir išlaikyti žuvį. Jo kojos ir pėdos yra pilkos, su dideliais aštriais nagais.
Patelė savo išvaizda labai panaši į patinėlį. Tačiau dažniausiai ji šiek tiek tamsesnė ir didesnė. Patelės galva ir kaklas taip pat šviesūs, tačiau jų plunksnos dažnai turi tamsesnių rudų atspalvių. Nugaros viršus gali būti tamsesnis nei patino, o pilvas dažnai būna labiau pilkšvas, su mažesniais tamsiais dryžiais. Patelės sparnai taip pat ilgi ir tamsiai rudi, tačiau jos skiriasi mažesniu baltų dėmių kiekiu. Akys tamsios, mažiau kontrastingos, lyginant su patinėliu. Snapas ir kojos panašūs į patinėlio.
Erelio jaunikliai yra daug šviesesni ir mažiau kontrastingi nei suaugę paukščiai. Jų plunksnos yra pilkšvos arba rudos, su tamsiais dryželiais, ypač ant pilvo ir nugaros. Galva yra balta, tačiau su ryškesniais tamsiais dryžiais ar dėmėmis, ypač aplink akis. Jauniklių sparnai yra trumpesni ir mažiau išsivystę nei suaugusiųjų, dažnai pilkai rudi su mažomis baltomis dėmelėmis. Jauniklių akys yra tamsios, tačiau jos neturi ryškaus geltono žiedo aplink jas. Jų snapas yra mažesnis ir mažiau lenktas, pilkšvas. Kojos taip pat yra šviesiai pilkos, tačiau silpnesnės ir trumpesnės nei suaugusiųjų.
Veisimosi sezonas ir kaip atrodo erelio buveinė
Erelių veisimosi sezonas prasideda pavasarį, paprastai kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje, kai jie sugrįžta iš žiemos migracijos. Veisimosi sezono metu paukščiai renkasi buveines prie gėlo vandens telkinių, tokių kaip ežerai, upės, tvenkiniai arba pelkės, kur gausu žuvų. Lizdus jie įsirengia aukštuose medžiuose, dažnai šalia vandens tam, kad būtų lengviau pasiekti maistą. Patelė deda 2–4 kiaušinius, kuriuos peri apie 5–6 savaites, o jaunikliai lieka lizduose dar kelias savaites, kol tampa pakankamai stiprūs ir pradeda skraidyti. Ereliai žuvininkai dažnai grįžta į tas pačias lizdavietes kiekvienais metais.
Kaip atrodo erelio kiaušiniai ir kur jis suka lizdus
Erelio žuvininko kiaušiniai yra apvalūs arba ovalūs, turintys švelnų blizgesį. Jų spalva svyruoja nuo šviesiai pilkšvos arba žalsvos iki šviesiai rudos spalvos. Dažnai su tamsiomis dėmėmis arba dryželiais, kurie padeda kiaušiniams užsimaskuoti tarp šakų ir augalijos. Kiaušiniai būna 2–4, tačiau kartais jų gali būti ir daugiau. Erelis žuvininkas lizdą suka aukštuose medžiuose, dažniausiai šalia vandens telkinių, tokių kaip ežerai, upės arba pelkės, kur gausu žuvų. Jo lizdas paprastai yra didelis ir sudarytas iš plonų šakų, žolių, samanų, su patogiu vidumi, kuriame patelė deda kiaušinius.
Kaip skamba erelio giesmė
Erelio žuvininko balsas skamba garsiai, dažnai apibūdinamas kaip „kik-kik-kik-kik“ arba „ki-ki-ki-ki“, su greitais, trumpais, ritmiškais garsais, primenančiais trumpo šauksmo seką. Šie garsai dažniausiai girdimi per poravimosi laikotarpį arba teritorinių kovų metu, kai paukščiai bando atgrasyti konkurentus arba pritraukti partnerius. Erelis žuvininkas taip pat gali skleisti trumpus, aukšto tono šauksmus ar klyksmus skraidydamas ar reaguodamas į aplinką. Garsai paprastai skamba toli, todėl jie gali būti girdimi net iš didelio aukščio ar tolimo atstumo.
Kuo maitinasi ir kur žiemoja erelis žuvininkas
Erelio pagrindinis mitybos šaltinis yra žuvys. Jis medžioja didesnes gėlavandenes žuvis, tokias kaip lydekas, karšius ir kitas žuvų rūšis. Bet taip pat jis gali gaudyti ir jūros žuvis, jei gyvena prie jūros. Ereliai žuvininkai medžioja skrisdami aukštai virš vandens telkinių, stebėdami grobį ir staiga nusileisdami į vandenį, kad sugautų žuvį su savo stipriu snapu. Jie taip pat esant reikalui geba plaukti vandenyje ir pagriebti žuvį iš seklių vandens telkinių.
Rudenį ereliai žuvininkai migruoja į pietus, kur klimatas švelnesnis ir žuvų gausa išlieka didelė. Šie paukščiai migruoja į Pietų Europą (Ispaniją, Prancūziją, Italiją) arba net į Šiaurės Afriką. Ten jie randa palankias sąlygas medžioklei ir žiemojimui.
Šaltiniai:
- https://www.allaboutbirds.org/guide/Osprey/overview
- https://www.rspb.org.uk/birds-and-wildlife/osprey
- https://www.vle.lt/straipsnis/zuvininkas/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.