Lietuvių tautosakoje gervė turi ne vieną simbolinę reikšmę. Šis paukštis visuomet buvo įdomus dėl savo nuošalumo, baikštumo ir paslaptingo gyvenimo pelkynuose. Be to, įspūdingos gervių tuoktuvės kiekvieną pavasarį pritraukia ne vieną stebėtoją. Per Užgavėnes yra net tapusi tradicija persirengti gervės personažu, kuris vaikščiodamas po kiemus pažnaibo merginas, ypač tas, kurioms jau metas tekėti.
Pilkoji gervė (Grus grus) yra didžiulis, grakštus, pilkos spalvos paukštis ilgomis kojomis, ilgu kaklu ir nusvirusiomis, lenktomis sparnų plunksnomis. Tai vienintelė gervių rūšis gyvenanti Lietuvoje. Anksčiau ji buvo saugomas paukštis ir įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą. Šiuo metu populiacija padidėjusi ir nuo 2019 metų yra išbraukta iš knygos. Taigi susipažinkime su gerve iš arčiau ir sužinokite apie jos gyvenimo ypatumus.
Pilkoji gervė – pagrindiniai faktai
| Dydis | Apie 120 cm |
| Svoris | Apie 4-7 kg |
| Veisimosi sezonas | Balandžio-birželio mėn. |
| Gyvenimo trukmė | Vidutiniškai 13 metų |
| Buveinė | Dirbama žemė, pelkės, pievos |
| Mėgstamiausias maistas | Įvairūs bestuburiai, smulkūs stuburiniai, augalai. Pavyzdžiui sraigės, kirmėlės, vabzdžiai, sėklos, šaknys |
| Grėsmės | Natūralios buveinės nykimas ir prastėjimas. Pelkių išsausėjimas dėl pasikeitusios žmonių žemės ūkio veiklos |
Kaip atpažinti gervę: patelę, patiną bei jauniklį
Gervė yra pilkos spalvos paukštis. Jos kakta yra juodos spalvos su plika raudona karūna. Galvos šonuose eina baltas dryžis, besitęsiantis nuo akių iki viršutinės nugaros dalies. Bendra pilka kūno spalva tamsiausia ties paukščio nugara ir užpakaliu, o šviesiausia – ties krūtine ir sparnais. Sparnų ir uodegos galų plunksnos yra juodos spalvos.
Tarp pilkųjų gervių patinų ir patelių didelių išvaizdos skirtumų nėra. Jie atrodo gana panašiai, išskyrus tai, kad patinai paprastai būna sunkesni ir šiek tiek didesni už pateles. Taip pat pastebėta, jog pilkųjų gervių patinai yra šiek tiek teritoriškesni nei patelės.
Kas dvejus metus prieš migraciją suaugusios gervės visiškai numeta savo plunksnas. Dėl to šešias savaites paukščiai nebegali skraidyti, iki kol užauga naujos plunksnos.
Jauniklių kūno plunksnų galai gelsvai rudi, jie neturi nusvirusių sparnų plunksnų ir ryškių ant kaklo einančių žymių, kaip kad suaugę paukščiai. Kūno plunksnos pilkšvo, rūdžių rusvo atspalvio. Jauniklių galvos karūna yra visiškai padengta plunksnomis. Ties skruostais nėra baltų žymių.
Kaip atrodo gervės kiaušiniai
Po poravimosi gervės patelė paprastai padeda du alyvuogių žalsvos arba šviesiai gelsvos spalvos kiaušinius. Šie padengti pilkšvais/rudais taškeliais. Kiaušinius apie mėnesį laiko peri abu suaugusieji. Dar neskraidančiais jaunikliais rūpinasi ir jiems padeda maitintis taip pat abu tėvai. Tai užtrunka apie septyniasdešimt dienų, iki kol jaunikliai pradeda patys skraidyti.
Lytinę brandą paukščiai pasiekia maždaug po penkių metų, kartais ir greičiau. Pora visada lizdus suka viena. Jaunikliai su tėvais lieka iki pirmosios migracijos kelionės ir iki žiemos pabaigos. Būtent dėl šios priežasties rudenį dažnai galite stebėti suaugusiuosius lydimus jauniklių, be to žiemojimo vietose jie išlieka kartu pirmaisiais gyvenimo metais.
Kur gervė suka lizdus
Gervės poruojasi ir veisiasi atvirose pelkėtose buveinėse, apsuptose krūmais ar medžiais. Lizdus jos suka pelkėse, durpynuose, drėgnose pievose.
Gervė lizdus suka pelkėse, durpynuose, pievose ir kitose drėgnose vietose, pirmenybę teikdama vietoms, kur yra stovinčio vandens. Perintys paukščiai renkasi pelkių pakraščius, o neperintys paukščiai gali rinktis atviras, žole apaugusias vietas.
Lizdai atrodo paprastai ir primena pylimo formos platformas, padarytas iš įvairių pelkių augalų, žolių ir piktžolių, sukrautas pelkės pakraštyje ar drėgnose pievose. Lizdo pagrindą sudaro stambesnės medžiagos, o mažesni stiebai ar šakelės suformuoja ir iškloja kiaušiniams dėti kauburėlį.
Gervės veisimosi sezonas
Pilkosios gervės yra monogamiškos ir sudaro tvirtas poras, kurios kartu išbūna kelerius metus. Kiekvieną pavasarį gervių pora atlieka garsiuosius sužadėtuvių ritualus.
Tai prasideda nuo to, kad patinas eina paskui patelę didingu, eiseną primenančiu žingsniu. Patelė šaukia vienbalsiai, laikydama pakeltą galvą ir palaipsniui nuleisdama ją žemyn. Leisdama galvą patelė skleidžia skardų garsą, o po to patinas, laikydamasis panašios pozos, išleidžia ilgesnį šauksmą. Perėdamos gervės išsitepa savo kūną purvu arba pūvančia augmenija, tai susiliedamos su aplinka.
Kur gervė žiemoja
Į Lietuvą daugelis gervių grįžta jau vasario gale, o pirmosios žiemoti išskrenda dar rugsėjo pradžioje. Tarp rugsėjo vidurio ir spalio vidurio vykta šių paukščių didžioji migracija. Ilgai kelionei gervės susitelkia į didelius būrius. Nakvynės vietas jos pasirenka didelėse pelkėse ar apsemtuose durpynuose. Maitintis gervės skrenda anksti ryte į laukus.
Kaip skamba gervės giesmė
Kaip ir kiti gervinių paukščių būrio šeimos paukščiai, gervės skleidžia garsius, skambius ir girdimus iš toli garsus. Jos garsėja savo garsiu, skardžiu šauksmu. Kuris dažnai naudojamas, kaip komunikacijos signalas, siekiant užtikrinti, kad paukščių būrys liktų kartu ir įspėti narius apie galimas grėsmes.
Perinčios gervių poros dažnai girdimos bendru duetu. Patinas skleidžia aukštesnio balso tono trimitinį skambesį, po kurio patelė išleidžia žemesnio tono garsus „krav“ arba ritmišką skambesį „ka-ka-ka“. Gervių jaunikliai taip pat skleidžia aukšto tono čirškimą primenančią giesmę.
Kuo maitinasi gervė
Nors gervės yra visaėdės, bet jų mitybą daugiausia sudaro augalinės kilmės maistas, pavyzdžiui, vaisiai, lapai ir sėklos.
Poravimosi sezono metu gervių mitybos įpročiai šiek tiek pasikeičia, nes tuo metu jos pradeda maitintis daugiau vabzdžiais, sraigėmis, smulkiais graužikais, sliekais, vorais, krabais ir kt. Gervių jauniklius maitina tėvai, tačiau sulaukę trijų mėnesių amžiaus jie jau tampa savarankiški.
Įdomūs faktai apie gervę
- Jei žmogus priartėja prie gervės lizdo, tuomet abu poros paukščiai bandys nukreipti jo dėmesį. Visus kitus antžeminius plėšrūnus (pvz., net ir šunis) gervės dažniausiai puola fiziškai. Pajutusios grėsmę jos smogia savo snapu, daužo sparnais ir spardo kojomis. Gervės vikriai išvengia smūgių pašokdamos į orą.
- Pajutę pavojų jaunikliai sustingsta ir slepiasi už tėvų, naudodami maskuojančias rudo atspalvio plunksnas.
- Kai kurios gervių rūšys geba skraidyti net virš Himalajų kalnų ir gali pakilti į 5-8 km aukštį.
- Dauguma gervių rūšių neturi galvos plunksnų.
- Gervės miega stovėdamos ant abiejų kojų sekliuose vandenyse. Kartais jos stovi tik ant vienos kojos, kurią kartkartėmis keičia. Suaugusios gervės tik perėjimo metu miega gulėdamos.
- Daugelyje pasaulio kultūrų gervė turi svarbią simbolinę reikšmę. Ji dažnai siejama su ilgaamžiškumu, išmintimi ir sėkme. Kai kuriose kultūrose gervių plunksnos laikomos šventomis ir naudojamos apeiginėje aprangoje, ritualuose.
Šaltiniai:
- https://www.vle.lt/straipsnis/gerviniai/
- https://www.wwt.org.uk/discover-wetlands/wetland-wildlife/species-factfiles/common-crane/
- https://ebird.org/species/comcra
- https://www.rspb.org.uk/birds-and-wildlife/crane
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.