Skip to content

Gulbė – nekaltumo ir tyrumo simbolis. Kodėl kartais ji agresyvi?  

  • by
Gulbė nebylė

Tikriausiai visi prisimename graudžią danų autoriaus Hanso Christiano Anderseno bjauriojo ančiuko istoriją. Tai istorija apie gulbę ir jos transformaciją. Kodėl vis tik gulbė laikoma meilės, grakštumo, didingumo, nekaltumo simboliu, bet kasdienybėje neretai garsėja agresyviu elgesiu? 

Lietuvoje šiuo metu pastebimos keturios apsilankančios gulbių rūšys. Tačiau tik dvi iš jų peri čia – gulbė giesmininkė ir gulbė nebylė. Kitos dvi – mažoji ir juodoji gulbės pastebimos praskrendančios, o peri tik pavienės jų poros. Dažniausiai sutinkamos gulbės nebylės (Cygnus olor), todėl šiame straipsnyje ir susipažinsime su jomis iš arčiau.   

Gulbė nebylė – pagrindiniai faktai

DydisApie 140-160 cm
Svoris Apie 6.5-13 kg
Veisimosi sezonasKovo-gegužės mėn.
Gyvenimo trukmėApie 19-40 metų
Buveinė Pelkynai, marios, upės, tvenkiniai parkuose ir miestų teritorijose
Mėgstamiausias maistasVandens augalai, žemės ūkio augalai, mažos žuvelės
Grėsmės  Buveinių nykimas, tarša, apsinuodijimas švinu vandenyje
Gulbė nebylė

Kaip atpažinti gulbę: patelę, patiną bei jauniklį

Kūno plunksnos baltos, o kojos tamsiai pilkos spalvos. Gulbės snapas yra rausvai oranžinis, o aplink šnerves juodos spalvos. Snapo pamate ji turi juodą plikos odos gumbą. Visos subrendusios gulbės nebylės būna baltos, tačiau jų plunksnos (ypač galvos ir kaklo) dėl vandenyje esančios geležies ir taninų dažnai įgauna oranžiškai rudą atspalvį. Dar vienas išskirtinis šios rūšies bruožas yra šio paukščio laikysena. Plaukiančios gulbės kaklas primena s formos raidę.  

Jaunikliai nėra ryškiai balti kaip, kad subrendę paukščiai, o jų snapas pirmaisiais metais būna ne oranžinis, bet  pilkai juodos spalvos ir matiškas. Jauniklių pūkų spalvos neretai skiriasi viena nuo kitos. Vyrauja nuo grynai baltos iki pilkšvos spalvos. Jaunikliai greitai auga ir per tris mėnesius pasiekia suaugusio paukščio dydį. Jauniklių pilkos plunksnos išsilaiko bent iki vienerių metų amžiaus.

Patinai yra didesni už pateles, o jų snapo pamate esantis gumbas yra didesnis. Gulbės nebylės yra vieni sunkiausių skraidančių paukščių pasaulyje. Jų svoris gali siekti net 15 kg, nors vidutiniškai suaugęs patinas sveria apie 10 kg, o patelė – 8.4 kg.

Gulbė nebylė. Kaip atpažinti patiną, patelę ir jauniklius

Veisimosi sezonas ir kaip atrodo gulbės buveinė

Gulbės nebylės retai peri kolonijomis. Vieta lizdo sukimui pasirenkama ir veisimasis prasideda kovo arba balandžio pradžioje. Šie paukščiai yra monogamiški ir lieka kartu dažniausiai daugiau nei vieną sezoną. Tačiau buvo pastebėta, kad patinėliai kartais net išsiskiria su esama partnere tam, kad galėtų būti su kita patele.

Gulbės nebylės labiausiai paplitusios ir sutinkamos laukinėje gamtoje, parkuose ar sodybose. Žiemą jas dažniau pastebėsite šalia neužšąlančių vandens telkinių. Jos gyvena atvirose pelkėse, ežeruose, tvenkiniuose, bei lėtai tekančiose upėse. 

Kaip atrodo gulbės kiaušiniai ir kur ji suka lizdus

Lizdą stato abu tėvai. Patinas atneša patelėms lizdui reikalingų medžiagų. Patelės padeda 5-12 kiaušinių. Perėjimas trunka apie 36-38 dienas, tai dažniausiai atlieka patelė, o jos partneris tuo metu gina teritoriją. Išsiritusiais jaunikliais rūpinasi abu tėvai. 

Patelė nuo dešimties dienų amžiaus išperėtus jauniklius plukdo ant savo nugaros. Praėjus dviem mėnesiams jaunikliai pilnai pasidengia plunksnomis. Jie lieka su tėvais iki kito pavasario ir iki prasidedančio naujo veisimosi sezono. Tik sulaukę trijų metų jaunikliai lytiškai subręsta ir geba daugintis.

Lizdai beveik visada būna sukraunami netoli kranto, palyginti sekliuose, ramiuose ar stovinčiuose vandenyse. Vandens sąžalynai ir auganti aukštesnė vandens augmenija tampa papildoma priemone, padedančia užmaskuoti lizdą nuo sausumos plėšrūnų. 

Gulbės lizdai – tai dideli apvalūs pylimai, sukrauti iš šakelių, šakų ir įvairios vandens augmenijos. Lizdo viduryje suformuojamas įdubimas, o jo vidus išklotas plunksnomis ir pūkais.

Gulbė. Gulbės lizdas. Gulbės kiaušiniai. Gulbės jaunikliai

Kur žiemoja gulbė

Lietuvoje šios gulbės rūšis peri. Ji išskrenda žiemoti spalio mėnesį ir grįžta atgal vasario gale ar kovo pradžioje. Tai pat pastebima, kad vis dažniau šių paukščių lieka žiemoti ir Lietuvoje, jei žiemos ne per daug šaltos. Išskridusios gulbės žiemą praleidžia pietiniame Baltijos pakraštyje – paprastai Vokietijoje, Olandijoje. 

Kaip skamba gulbės giesmė 

Gulbės nebylės nėra visai nebylios. Tačiau, jų giesmė nėra tiek pat skambi, kaip kitų gulbių rūšių. Jų skleidžiamas šauksmas duslus, prikimęs. Gynybos metu giesmė tampa garsi ir primena trimito skleidžiamą garsą. 

Gresiant pavojui ar kam nors sutrukdžius, gulbės taip pat šnypčia ir leidžia į knarkimą panašų garsą. Patelės jauniklius šaukia garsu, panašiu į šuniuko cypimą. Susibūrusios į didesnę grupę gulbės riaumoja, švilpauja ir prunkščia viena ant kitos. O kai yra sunerimusios ar pasiklydusios, triukšmingai švilpauja dideliu garsu.

Nusileisdami ant vandens paukščiai kojomis pliaukšteli į vandenį – pakaitomis arba vienu metu, kad įspėtų galimus įsibrovėlius. Skrendančios gulbės su savo sparnais skleidžia ritmingą dūzgimą arba švilpimą, kurio garsas sklinda daugiau nei kilometrą. Tai padeda paukščiams susikalbėti tarpusavyje.

Kuo maitinasi gulbė

Gulbės nebylės yra visaėdės, nors didžiąją jų raciono dalį sudaro vandens augalai. Užšalus vandeniui, jos taip pat gali maitintis grūdais dirbamose žemėse. Gyvūninės kilmės maistą sudaro varlės, buožgalviai ir vabzdžiai. Nebylės taip pat minta mažomis žuvimis, nors sunkiai geba praryti didesnį maistą.

Kuo maitinasi gulbė

Kodėl gulbė garsėja agresyvumu

Patelės, o ypač patinėliai, labai saugo savo lizdą, jauniklius ir partnerę. Jei pajunta, kad kam nors iš jų gresia pavojus, jos pradeda šnypšti ir plasnoti savo milžiniškais sparnais. Taip perspėja potencialius plėšrūnus. Jei grėsmė išlieka, paukščiai smogia savo galingais sparnais ir snapu.

Perinčias gulbių poras sieja labai stiprus ryšys ir abu partneriai atlieka svarbų vaidmenį apsaugodami savo jauniklius. Agresijos požymiai dažniausiai pasireiškia jei kyla grėsmė jų lizdui arba konkuruojant tarpusavyje dėl maisto.

Neišprovokuotos gulbių atakos pasitaiko retai, ypač ne veisimosi sezono metu, tačiau patariame visada išlikti atsargiems. Jokiu būdu nesiartinkite prie laukinių gulbių. Taip nesukelsite pavojaus nei sau, nei laukiniams paukščiams. 

Šaltiniai:

  1. https://www.vle.lt/straipsnis/gulbe/
  2. Mute Swan – Facts, Diet, Habitat & Pictures on Animalia.bio
  3. https://www.allaboutbirds.org/guide/Mute_Swan/sounds

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Tags:

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *