Lietuvoje paplitęs kovas (Corvus frugilegus), dar vadinamas paprastuoju kovu, – tai varninių (Corvidae) šeimos paukštis, išsiskiriantis savo triukšmingu, kolonijiniu gyvenimo būdu. Šis juodas paukštis su melsvai violetiniu plunksnų blizgesiu yra dažnas mūsų miestų, kaimų ir žemės ūkio plotų gyventojas. Nors daugelis žmonių kovus laiko triukšmingais ir kartais net erzinančiais kaimynais, šie protingi paukščiai užima svarbią vietą ekosistemoje, kontroliuodami kenkėjų populiacijas. Straipsnyje susipažinsime su šiuo socialiu paukščiu, kurio kolonijos kartais skaičiuoja šimtus lizdų viename medyne.
Kovas – pagrindiniai faktai
| Savybė | Informacija |
| Dydis | Apie 46 cm |
| Svoris | Apie 400 g |
| Veisimosi sezonas | Kovo–gegužės mėn. |
| Gyvenimo trukmė | Apie 15–20 metų |
| Buveinė | Gyvenvietės, miestai, agrarinis kraštovaizdis, parkų medynai |
| Mėgstamiausias maistas | Bestuburiai, grūdai, sėklos, vaisiai |
| Grėsmės | Kolonijų naikinimas, buveinių pokyčiai, maisto trūkumas žiemą |
Kaip atpažinti kovo patelę, patiną bei jauniklį
Kovo patino išvaizda yra labai panaši į patelės, todėl lyčių skirtumai yra menki ir vizualiai beveik neįžvelgiami. Patinas yra šiek tiek didesnis ir masyvesnis, jo snapas truputį storesnis, tačiau šie skirtumai matomi tik tiesiogiai lyginant abu paukščius. Kūno ilgis siekia apie 46 cm, o svoris svyruoja apie 400 gramų. Patino plunksnos juodos su melsvai violetiniu blizgesiu, kuris ypač ryškus saulės šviesoje. Vienas ryškiausių bruožų – laibas snapas, kurio pamatinė dalis yra neplunksnuota, balsva, o galas juodas. Ši balsva zona suteikia kovui unikalų išvaizdos bruožą, atskiriantį jį nuo kitų varninių.
Kovo patelė yra praktiškai tokia pat kaip patinas, tik šiek tiek smulkesnė ir grakštesnė. Jos plunksnų spalva ir snapo forma identiška patino, todėl atskirti jas galima tik stebint elgesį veisimosi metu – patelė perėti kiaušinius ir daugiau laiko praleidžia lizde, o patinas aktyviau dalyvauja maisto tiekime ir teritorijos gynyboje.
Jaunikliai gimsta visiškai bejėgiai, akli ir be plunksnų. Po kelių dienų jų kūną padengia tamsūs pūkeliai, kurie pamažu keičiasi į tikras plunksnas. Jauni kovai iš pradžių turi visiškai juodus snapus be balsvos zonos, kuri atsiranda tik subrendus. Jų plunksnos yra mažiau blizgios, dažnai su rusvu atspalviu, lyginant su suaugusių paukščių melsvai violetiniu blizgesiu. Po pirmosios plunksnų kaitos, apie metų amžiaus, jaunikliai įgauna suaugusių paukščių išvaizdą ir pilnai formuojasi balsva snapo zona.
Kovo veisimosi sezonas
Veisimosi sezonas Lietuvoje prasideda anksti pavasarį, dažniausiai kovo mėnesį, kai tik oras šiek tiek atšyla. Kovai veisiasi didelėmis kolonijomis, kurios gali skaičiuoti nuo keliolikos iki kelių šimtų lizdų. Dažnai kolonijos įsikuria parkuose, kapinėse ar didesnėse medžių grupėse miestų ir kaimų teritorijose.
Kovai yra monogamai – poros formuojasi daugeliui metų arba net visam gyvenimui. Lizdus jie krauna įvairiuose medžiuose, dažniausiai aukštai viršūnėse. Lizdas statomas iš šakų, šakelių, sutvirtinamas purvu ir išklojamas minkštomis augalinėmis medžiagomis, pūkais ar plunksnomis. Įdomu tai, kad kovai nenaikina savo lizdų, bet juos taiso ir naudoja kasmet, todėl lizdai su metais tampa vis didesni ir masyvesni.
Patelė padeda 4–5 žalsvus kiaušinius su rusvais taškeliais ir brūkšneliais. Kiaušiniai yra vidutinio dydžio, ovalūs. Perėjimą dalijasi abu tėvai, nors didžiąją dalį perėjimo atlieka patelė. Perėjimas trunka 16–18 dienų. Šiuo metu patinas aktyviai maitina patelę ir saugo lizdą nuo plėšrūnų.
Abu tėvai dalyvauja jauniklių auginime, maitindami juos įvairiais bestuburiais – vabzdžiais, vikšrais, sliekais. Jaunikliai lizde išbūna apie vieną mėnesį, kol pilnai išauga plunksnos ir jie išmoksta skraidyti. Išskridusius iš lizdo tėvai juos dar kurį laiką maitina ir moko savarankiško gyvenimo įgūdžių.
Kuo maitinasi kovas
Kovai yra visaėdžiai paukščiai, kurių mityba labai įvairi priklausomai nuo sezono ir maisto prieinamumo. Pagrindinis jų maisto šaltinis – įvairūs bestuburiai gyvūnai. Jie mėgsta įvairius vabzdžius ir jų lervas, ypač grambuolių, kurias ištraukia iš žemės savo laibais snapais. Maitinasi taip pat sliekais, vorais, muselėmis ir kitais mažais bestuburiais.
Pavasarį ir vasarą kovai dažnai lankosi laukuose ir žemės ūkio plotuose, kur ieško įvairių kenkėjų – vikšrų, jų lėliukių, vabzdžių. Todėl šie paukščiai yra itin naudingi žemės ūkiui, nes jie padeda kontroliuoti kenkėjų populiacijas natūraliu būdu.
Rudenį ir žiemą kovų mityba keičiasi į daugiau augalinės kilmės maistą. Jie minta įvairiais grūdais, sėklomis, riešutais, uogomis ir vaisiais. Dažnai lankosi laukuose po derliaus nuėmimo, surenka likučius. Žiemą kovai gali maitintis ir šiukšlynuose, antropogeninėse vietose, kur randa įvairių maisto atliekų.
Maisto kovai ieško dažniausiai ant žemės, vaikščiodami ir kasdami dirvožemį savo stipriais snapais. Jie gali būti matomi grupėmis laukuose, pievose ar parkuose, kur metodiškai ieško maisto. Kartais kovai prisijungia prie kitų varninių – pilkųjų varnų, kranklių ar kuosų – ir kartu maitinasi dideliais mišriais pulkais.
Kokius garsus skleidžia kovas
Kovai yra labai triukšmingi paukščiai, ypač kolonijose, kur gali būti šimtai paukščių. Jų pagrindinis garsas – tai charakteringas šauksmas, skambantis lyg prikimusiu, užkimusiu balsu – „kraaa“ arba „kaaarrrr“. Šis garsas gali skambėti šiurkščiai ir nemelodingai, tačiau jis yra būdingas kovų bendravimui.
Kolonijose kovai nuolat šaukia, bendrauja tarpusavyje, ginčijasi dėl vietos, perspėja apie pavojų. Šis triukšmas gali būti ypač intensyvus anksti ryte ir vakare, kai paukščiai skrenda į maitinimosi vietas ar grįžta atgal į koloniją.
Be pagrindinio šauksmo, kovai turi ir kitus garsus. Jie gali skleisti trumpus, aštrius perspėjimo signalus, kai pastebi plėšrūną ar kitą pavojų – trumpas „kek–kek–kek“ arba „kak–kak–kak“ garsas, kuris iškart sutelkia visos kolonijos dėmesį. Šiuo metu visi paukščiai tampa budrūs ir gali kartu pulti grėsmę sukeliantį objektą.
Kovai taip pat geba mėgdžioti kitus garsus, nors ne taip virtuoziškai kaip kuosos ar varnos. Jie kartais gali imituoti kitų paukščių šauksmus arba net kai kuriuos žmogaus sukurtus garsus, nors tai pasitaiko rečiau.
Kaip atskirti kovą nuo kitų varninių paukščių?
Nors kovai priklauso varninių šeimai ir yra panašūs į kitus juodus varninius paukščius, jie turi kelias unikalias savybes, kurios padeda juos atpažinti.
- Vienas aiškiausių požymių – tai balsva, neplunksnuota snapo pamatinė dalis. Pilkoji varna ar kranklys turi visiškai juodus, plunksnomis dengtus snapus iki pat šaknies. Šis balsvas plotas aplink kovo snapą susiformuoja tik suaugus ir yra labai charakteringas.
- Kovo siluetas skrendant yra šiek tiek grakštesnis nei varnos, jo uodega trumpesnė, sparnai siauresni. Pilkoji varna yra stambesne ir masyvesnė, jos skrydis atrodys sunkesnis, o uodega platesnė ir ilgesnė.
- Kranklys yra žymiai didesnis už kovą, jo snapas masyvus, o balsas žemesnis ir grubesnis – „kraaak“ arba „kruk–kruk“. Kuosa yra mažesnė, labiau kontrastinga – pilka su juodu, ir pasižymi žymiai kitokiais garsais bei elgesiu.
- Kovai dažnai laikosi didelėmis grupėmis ir veisiasi kolonijomis, o krankliai ir varnos veisiasi pavienėmis poromis. Tai vienas iš elgesio požymių, leidžiančių atskirti šias rūšis.
Kovas žiemą
Kovas yra dalinai migruojantis paukštis Lietuvoje. Dalis kovų rudenį iškeliauja į šiltesnius regionus – į Vakarų Europą, kur žiema švelnesnė ir maisto prieinama daugiau. Tačiau nemažai kovų žiemoja Lietuvoje, ypač švelnesnėmis žiemomis, kai sniego danga nėra per didelė ir galima rasti maisto.
Žiemojantys kovai dažnai susitelkia dideliais pulkais kartu su pilkosiomis varnomis, krankliais ir kuosomis. Jie lankosi miestuose, šiukšlynuose, maisto atliekų surinkimo vietose, žemės ūkio teritorijose po derliaus nuėmimo. Žiemą maisto ieškoti tampa sunkiau, todėl kovai turi būti lankstūs ir prisitaikyti prie įvairių maisto šaltinių.
Naktį žiemojantys kovai traukiasi į bendras miegojimo, kuriose galima suskaičiuoti tūkstančius paukščių. Šios vietos dažnai būna parkuose ar net miestų centre. Paukščiai kartu miega saugumo sumetimais – didelė grupė geriau pastebi plėšrūnus, o bendra šilumas padeda išgyventi šaltas naktis.
Pavasarį, vasario pabaigoje ar kovo pradžioje, kovai pradeda grįžti į savo veisimosi kolonijas. Tai vienas pirmųjų pavasario ženklų – kai kovai pradeda triukšmauti parkuose ir medžiuose, taisydami savo senus lizdus ir ruošdamiesi naujam veisimosi sezonui. Jų šūkavimas ir aktyvumas pažymi pavasario artėjimą.
Veiksmai radus iškritusį jauniklį iš lizdo
Jei radote iš lizdo iškritusį kovo jauniklį, pirmiausia įvertinkite jo būklę ir amžių. Jei paukštelis yra be plunksnų arba tik su negausiais pūkeliais, jis tikriausiai yra dar labai jaunas ir negali išgyventi be tėvų priežiūros. Tokiu atveju, jei matote lizdą ir galite saugiai jį pasiekti, švelniai paimkite jauniklį ir grąžinkite jį atgal į lizdą.
Jei jauniklis jau turi plunksnas, bet dar nevisiškai skraidantis, jis gali būti normalioje vystymosi stadijoje. Kovų jaunikliai kartais palieka lizdą truputį anksčiau, nei pilnai išmoksta skraidyti, ir bando šokinėti tarp žemesnių šakų. Tėvai juos toliau maitina ir prižiūri iš šalies. Tokiu atveju geriausia palikti jauniklį ramybėje, tik patraukti jį į saugesnę vietą, jei jam gresia pavojus nuo kačių ar šunų.
Jei pastebite, kad jauniklis yra sužeistas, negali judėti, kabo sparnas ar atrodo ligotas, geriausia kreiptis į laukinių gyvūnų gelbėjimo centrą arba veterinarą, kuris turi patirties gydant laukinius paukščius. Kovai yra saugomi paukščiai, ir jų auginimas namuose be specialių leidimų yra draudžiamas.
Atminkite, kad kovų kolonijose tėvai dažnai gina savo jauniklius ir gali pulti žmogų, priėjusį per arti lizdo. Būkite atsargūs ir nenaudokite per daug jėgos – geriau stebėkite iš toliau.
Įdomūs faktai apie kovą
- Kolonijinis gyvenimas. Kovai veisiasi didelėmis kolonijomis, kurios gali skaičiuoti šimtus lizdų. Viename medyje gali būti net keliolika lizdų, sukuriant tikrą paukščių daugiabučių kompleksą.
- Protingi problemų sprendėjai. Kovai, kaip ir kiti varniniai, yra ypač protingi paukščiai. Jie geba naudoti paprastus įrankius, atpažįsta žmones, geba išmokti sudėtingų problemų sprendimo būdų ir net perduoda žinias kitiems kolonijos nariams.
- Senų lizdų taisymas. Skirtingai nuo daugelio kitų paukščių, kovai nekrauna naujų lizdų kasmet, o taiso ir naudoja tuos pačius daugelį metų. Dėl to lizdai per laiką tampa vis didesni ir sunkesni, kartais pasiekiantys net 50 cm skersmenį.
- Naudinga ir žalinga rūšis. Kovai yra naudingi kontroliuodami žemės ūkio kenkėjus – grambuolius, vikšrus ir kitus vabzdžius. Tačiau dideliais pulkais jie gali kenkti pasėliams, ypač pavasarį, kai kasa žemę ieškodami grūdų.
- Populiacijos pokyčiai. XXI amžiaus pradžioje Lietuvoje kovų populiacija sumažėjo dėl vykdyto kolonijų naikinimo. Žmonės dažnai skundžiasi triukšmu ir nešvarumais po kolonijomis, todėl kai kurios kolonijos buvo sunaikintos. Šiuo metu Lietuvoje peri iki 26 000 kovų porų.
- Kultūrinė simbolika. Kovai europietiškoje kultūroje dažnai siejami su žemės ūkiu ir pavasario atėjimu. Seniau kovų sugrįžimas buvo ženklas pradėti ariamąjį darbą. Folkloro dainose ir pasakose kovas dažnai minimas kaip pavasario pranašas.
Šaltiniai:
- https://www.vle.lt/straipsnis/kovas/
- https://animaldiversity.org/accounts/Corvus_frugilegus/
- https://datazone.birdlife.org/species/factsheet/rook-corvus-frugilegus
- https://www.rspb.org.uk/birds-and-wildlife/rook
- https://www.sciencedirect.com/topics/agricultural-and-biological-sciences/corvus-frugilegus
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.