Nendrinė lingė (Circus aeruginosus) yra vanginių šeimos paukštis. Nors Lietuvoje turime net keturias lingių rūšis, tačiau nendrinė lingė yra sutinkama dažniausiai. Tai plėšrusis paukštis, matomas šalia seklių, tankiai apaugusių vandenų. Lingės iš kitų vanaginių išsiskiria dailiausiai atrodančiu ir grakščiausiu tarsi linguojančiu į šonus skraidymu. Šiame straipsnyje susipažinkime ir aptarkime nendrinių lingių rūšiai būdingas ypatybes, bei jų gyvenimo būdą.
Nendrinė lingė – pagrindiniai faktai
Dydis | Apie 43–54 cm, sparnų ilgis siekia 115–130 cm |
Svoris | Apie 500–750 g |
Veisimosi sezonas | Balandžio-liepos mėn. |
Gyvenimo trukmė | Apie 10–15 metų |
Buveinė | Drėgnos vietovės – nendrynai, pelkės, upių, ežerų pakrantės |
Mėgstamiausias maistas | Smulkūs graužikai |
Grėsmės | Buveinių nykimas, pesticidų ir teršalų naudojimas, žmogaus trikdymas |

Kaip atpažinti lingės patelę, patiną bei jauniklį
Nendrinės lingės patinas yra mažesnio dydžio ir pasižymi ryškesniais spalvų kontrastais. Jo kūnas yra rudos spalvos, o galva ir kaklas šviesiai kreminės spalvos, kartais beveik visai baltos. Jį išskirtinis bruožas yra šviesiai pilkos spalvos sparnai su juodais galiukais, kurie yra labiau pastebimi skrydžio metu. Uodega taip pat šviesiai pilka, o akys – ryškiai geltonos. Patinai skraidydami atrodo elegantiški ir yra greitesni, dažnai pastebimi medžiojantys žemai virš nendrynų ir laukų.
Lingės patelė yra žymiai didesnė nei patinėlis ir su tamsesnėmis plunksnų spalvomis. Dauguma jos kūno plunksnų yra tamsiai rudos spalvos, o išskirtinis šviesus kreminės spalvos vainikas puošia jos galvą ir kaklą. Atvirkščiai nei patinų, patelių sparnai nėra ryškiai pilki – jie yra vienodos tamsiai rudos spalvos su šiek tiek šviesesnėmis dėmėmis sparnų apačioje. Patelės gali atrodyti masyvesnės ir ne tokios ryškios, tačiau jų išvaizda padeda lengvai atskirti jas nuo patinų, ypač jei jie kartu. Patelių akys taip pat ryškiai geltonos spalvos.
Jaunikliai yra dar tamsesni nei suaugusios patelės ir neturi tokio ryškaus šviesaus vainiko ant galvos. Jų visas kūnas, įskaitant galvą, yra beveik vienodos tamsiai rudos spalvos. Jaunikliai atrodo tarsi esantys vienos spalvos ir neturi kontrastingų plunksnų, todėl iš toli juos sunkiau atskirti. Galvos plunksnos gali būti truputį šviesesnės nei likęs kūnas, tačiau šis skirtumas nėra toks ryškus kaip suaugusiųjų. Jaunikliai taip pat ne tokie grakštūs skrydžio metu, dažniausiai mokosi medžioti ir yra mažiau tikslūs nei suaugę paukščiai.
Lingės veisimosi sezonas
Nendrinės lingės veisimosi sezonas Lietuvoje prasideda pavasarį, dažniausiai balandžio mėnesį, kai šie paukščiai grįžta iš žiemojimo vietų pietinėje Europoje ar Afrikoje. Veisimosi sezonas trunka iki vasaros pabaigos, apimdamas laikotarpį nuo poravimosi iki jauniklių išsiritimo ir savarankiškumo susiformavimo. Poravimosi metu patinai demonstruoja įspūdingus skrydžio manevrus, atlikdami netikėtus pakilimus aukštyn, staigius posūkius – taip siekdami pritraukti patelių dėmesį. Poravimosi metu patinai taip pat maitina pateles, perduodami grobį ore, taip užmegzdami glaudų tarpusavio ryšį.
Patelės pasirenka tinkamą vietą lizdui, dažniausiai nendrynuose, pelkėse ar kitose drėgnose vietovėse, kur tanki augalija suteikia apsaugą nuo plėšrūnų. Lizdas kraunamas ant žemės arba ant nendrių, panaudojant sausas nendres, šiaudus. Tai dažniausiai užtrunka kelias dienas. Balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje patelė padeda 3–6 kiaušinius. Perėjimo laikotarpis trunka apie 30–35 dienas ir šį darbą dažniausiai atlieka patelė. O tuo metu patinas medžioja ir aprūpina ją maistu.

Išsiritę jaunikliai pirmosiomis gyvenimo savaitėmis yra visiškai bejėgiai ir priklausomi nuo patelės priežiūros. Jaunikliai sparčiai auga ir po 35–40 dienų pradeda savarankiškai skraidyti, tačiau dar kurį laiką išlieka priklausomi nuo tėvų teikiamo maisto. Vasaros pabaigoje jaunikliai tampa savarankiški ir pradeda ruoštis artėjančiai migracijai į šiltesnius kraštus.
Kuo maitinasi lingė
Lingė yra oportunistinis plėšrūnas, kuris minta įvairiu grobiu, priklausomai nuo sezono ir gamtos sąlygų. Didžiąją jos raciono dalį sudaro smulkūs žinduoliai, tokie kaip pelės, pelėnai ir žiurkės. Šie grobiai yra lengvai pasiekiami atvirose pievose ar nendrynuose. Jie ypač svarbūs pavasarį bei vasarą, kai paukščių populiacijos yra gausesnės.
Mažesni paukšteliai taip pat sudaro svarbią nendrinės lingės mitybos dalį. Lingė medžioja tiek suaugusius paukščius, tiek jauniklius, dažniausiai sugautus netoliese lizdų. Lingė neretai grobia antis, tulžius ar kitus smulkesnius paukščius, taip pat kartais išplėšia jų lizdus, maitindamasi kiaušiniais. Drėgnose vietovėse lingė medžioja varliagyvius, tokius kaip varlės ar rupūžės, o kartais ir smulkius roplius, pavyzdžiui, driežus.
Nors nendrinė lingė įprastai negaudo žuvų, tačiau kartais ji gaudo silpnesnes ar sekliame vandenyje įstrigusias žuvis. Ypač jei lingė gyvena netoli ežerų ar tvenkinių. Vasarą jos racione gali atsirasti ir vabzdžių, tokių kaip dideli vabalai ar laumžirgiai. Esant maisto trūkumui, lingė nesibodi maitintis net dvėseliena, pavyzdžiui nugaišusiais paukščiais ar žinduoliais.

Kokius garsus skleidžia lingė
Lingė skleidžia įvairius garsus, kurie yra ypač svarbūs perėjimo laikotarpiu ir naudojami bendrauti porai tarpusavyje ar jaunikliams su tėvais. Vienas iš dažniausiai girdimų garsų – patelės cypiantis kvietimas, kuris skamba kaip aukštas, pasikartojantis garsas „či-vii“ ar „kiii“. Šis garsas dažnai girdimas, kai patelė pakyla iš lizdo pasitikti su grobiu grįžtančio patino. Tai ženklas, kad ji laukia maisto, kurį patinas perduos ore arba nuleis šalia lizdo. Šis garsas yra svarbus porų tarpusavio koordinacijai perėjimo metu, nes patelė didžiąją laiko dalį praleidžia saugodama kiaušinius ar išsiritusius jauniklius.
Patinai dažniausiai yra tylesni, tačiau taip pat gali skelbti apie savo buvimą teritorijoje žemu švilpimu ar trumpais sušukimais, kurie padeda pažymėti teritoriją arba perspėti apie galimus plėšrūnus. Jaunikliai, dar būdami lizde, skleidžia aukštus, cypiančius garsus prašydami maisto. Šie garsai tampa intensyvesni, kai tėvai grįžta su grobiu ir yra skirti atkreipti jų dėmesį.
Įdomūs faktai apie lingę
- Grįžta į tą pačią teritoriją. Nors paukščiai kasmet migruoja dideliais atstumais, nendrinės lingės dažnai sugrįžta į tas pačias veisimosi vietas, kuriose jos sėkmingai perėjo ankstesniais metais.
- Paukščio spalva nurodo lytį. Lingę lengva atskirti pagal plunksnų spalvas. Patinai turi šviesiai pilkus sparnus su juodais galiukais, o patelės yra tamsiai rudos su kreminio atspalvio galvos vainiku.
- Maisto perdavimas ore. Nendrinių lingių porų ryšys yra stiprus, o vienas iš įdomiausių jų elgesio bruožų – maisto perdavimas ore, kai patinas paleidžia grobį, o patelė pagauna jį skrydžio metu.
- Lizdus stato ant žemės. Nendrinės lingės lizdus dažniausiai stato ant žemės tarp tankių nendrių ar kitos pelkinės augalijos. Tai daro jas labiau pažeidžiamas plėšrūnams.
- Jauniklių auginimas. Abu tėvai dalyvauja jauniklių priežiūroje ir auginime. Po perėjimo iš kiaušinių išsiritę jaunikliai pradžioje yra maitinami patelės, tačiau vėliau augant jie mokosi maitintis patys. Tuo metu jiems taip pat padeda patinėlis.
Šaltiniai:
- https://www.vle.lt/straipsnis/linges/
- https://www.rspb.org.uk/birds-and-wildlife/marsh-harrier
- https://chadwicklakes.mt/biodiversity/western-marsh-harrier-circus-aeruginosus-il-baghdan-ahmar/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.