Pempė – puošni „panelė“ su ilgu kuodeliu, atnešanti pavasarį

Pempė (Vanellus vanellus) yra viena iš labiausiai atpažįstamų Lietuvos paukščių rūšių, kurios simbolika ir vaizdiniai giliai įsišakniję lietuvių kultūroje bei tautosakoje. Tai nedidelis, tačiau išskirtinis paukštis, su savo ryškiomis žalsvai juodomis plunksnomis, baltais sparnų galiukais ir ilga, elegantiška kuoduota galva, puošia mūsų pievas bei laukus. Pempės, savo skardžiu balsu ne tik skelbia apie pavasario atėjimą, bet ir yra tapusios daugybės lietuviškų patarlių, dainų bei sakmių herojėmis. Šis paukštis, nors ir iš pažiūros trapus, yra ištvermingas ir atsidavęs savo teritorijos gynėjas, akylai saugantis savo lizdus ir jauniklius nuo pavojų.

Paprastoji pempė – pagrindiniai faktai

Dydis	Apie 28-31 cm
Svoris	Apie 130-330 g
Veisimosi sezonas	Balandžio-liepos mėn.
Gyvenimo trukmė	Apie 3.5 metus
Buveinė	Atviros pelkės, durpynai, pievos, dirbami laukai
Mėgstamiausias maistas	Sliekai, bestuburiai, mažos žuvys, sėklos
Grėsmės	Natūralių buveinių nykimas

Paprastoji pempė – puošni „panelė“ su ilgu kuodeliu, atnešanti pavasarį

Kaip atpažinti pempės patelę, patiną bei jauniklį

Pempės kūno šonai ir pilvas yra balti, o po uodega matomos – šviesiai rudo atspalvio plunksnos. Nuo krūtinės viršaus, aplink kaklą iki pat viršugalvio plunksnos yra juodos. Nuo viršugalvio toliau tęsiasi išskirtinė, ilga, juoda ketera, taip vadinamas kuodelis. Likusi galvos dalis yra balta ir pilkšva, o po kiekviena akimi matoma einanti horizontali juoda juosta. Kojos turi purviną rožinį atspalvį. Snapas – juodas.

Paukščio sparnai taip pat juodi, bet su žalsvai metališku žvilgesiu. Sparnai ilgi, platūs ir apvalėjantys, o trys pirmosios sparnų galuose esančios plunksnos turi baltus galiukus. Vidutinis pempės sparnų ilgis yra 82-87 cm. Veisimosi metu patinėlis demonstruoja įspūdingus akrobatinius skrydžius ir naudoja išskirtinį balsą tam, kad pritrauktų patelę.

Patelės veisimosi sezono metu neturi tokių ryškių žymių po akim, kaip patinėliai, be to, turi trumpesnę keterą. Patelės sparnų plunksnos yra labiau matinės ir ne tiek žvilga. Ne veisimosi metu patelės išvaizda tampa labiau panašesnė į patinėlio. Jaunikliai turi dar trumpesnę galvos keterą, kuri yra rudos spalvos, o jų plunksnos bendrai atrodo daug blankesnės nei suaugusių paukščių.

Pempės veisimosi sezonas

Pempės veisimosi sezonas dažniausiai tęsiasi balandžio-liepos mėnesiais. Patelės lytiškai subręsta ir gali veistis sulaukusios vienerių metų. Pempių poros dažnai būna to paties amžiaus. Veisimosi metu paukščiai renkasi tokias buveines, kaip ariama žemė, ganyklos ir durpynai bei pelkės. Į savo veisimosi vietas pempės grįžta iš šiltesnių kraštų jau kovo mėnesį. Patinėlis pasižymi teritoriniu elgesiu. Patelei jis demonstruoja akrobatinius oro pasirodymus su nardymais, staigiu pagreitėjimu, po kurio seka greitas pakilimas ir šiai rūšiai būdingas šauksmas.

Stiprūs ir pajėgūs patinėliai gali poruotis net su keliomis patelėmis vienu metu. Bet patelės nelinkusios dalintis patinėliu, todėl atakuoja ir veja lauk kiekvieną kitą patelę, pasirodžiusią jos patino užimtoje teritorijoje. Tokiu būdu, patelė yra tikra, jog patinėlis susitelks labiau į jauniklių priežiūrą, nei į malonumų paieškas.

Per sezoną pempės turi dvi, kartais tris vadas jauniklių. Kas antrą dieną patelė deda po kiaušinį į lizdą, kol iš viso padeda keturis kiaušinius. Vėliau juos pasikeisdami peri maždaug 25 dienas abu tėvai. Išsiritę jaunikliai netrukus palieka lizdą ir pradeda patys ieškoti maisto. Pirmąja vada rūpintis visuomet paliekamas patinėlis. Na, o pempės patelė rūpinasi antrąja jauniklių vada.

Kur pempė gyvena ir suka lizdus

Perinčios pempių poros renkasi atviras, drėgnas ar sausas pievų buveines, kur žolinė danga nėra tanki. Kai lizdavietė yra atviresnėje vietoje, tuomet pempės gali lengviau pastebėti pavojų iš viršaus. Neperinčios poros renkasi – atviras ganyklas, drėgnas pievas, drėkinamas žemes, upių pakrantes ir kitas panašias buveines.

Pempės lizdelis – tai negilus įdubimas žemėje, į kurį laisvai sunešta šiek tiek žalios augmenijos. Patelė deda keturis šviesiai rudus, juodai taškuotus kiaušinius, kuriuos abu tėvai peri 3-4 savaites. Tik ką išsiritę jaunikliai yra padengti smėlio spalvos, juodai taškuotais pūkais. Tokia išvaizda padeda užsimaskuoti tarp augmenijos.

Ne veltui pempės peri kelis kartus veisimosi sezono metu, nes pirmoji vada dažnai neišgyvena. Pagrindinis pavojus – dirbami laukai, nes perėjimas sutampa ir su įvairiais žemės ūkio darbais.

Kaip skamba pempės giesmė

Pempės giesmė yra gana išskirtinė ir lengvai atpažįstama. Dažniausiai girdimas garsas yra aukštas, veriantis šauksmas, primenantis „pyvyt“ arba „kvy-vit“. Ši tipiška giesmė yra dažnai kartojama ir gali būti girdima pavasarį, kai paukštelis aktyviai gina savo teritorijas ir bando pritraukti porą.

Pempės giesmė melodinga ir kartais apibūdinama kaip įvairių aukštų tonų serija, su atsitiktiniais garsais, panašiais į trimitavimą, švilpilmą ar net primena šnekos garsus. Ne veltui tautosakoje pempės šauksmas atvaizduojamas, kaip „Gyvi, gyvi! Sveiki gyvi!“.

Giesmės aukštis ir intensyvumas gali skirtis priklausomai nuo paukščio aktyvumo ar emocinės būsenos, pavyzdžiui, esant pavojui, įspėjant ar bendraujant tarpusavyje. Dairantis, patinas gali skleisti sudėtingesnę ir melodingesnę giesmę, derindamas įvairias natas, kurios giesmei suteikia muzikalumo.

Kuo maitinasi ir kur žiemoja pempė

Paukštelis maitinasi daugiausia dienos metu. Jos mitybos racione gausu sliekų, įvairių bestuburių, mažų žuvelių. Sliekai yra ypač svarbus šaltinis jaunikliams, nes jais patenkinami energijos poreikiai ir tai yra lengvai jų randamas maistas. Grobį ant žemės pempė pastebi žvilgsniu. Na, o žemės paviršiuje pempė jau snapu ieško grobio ir suranda jį lytėjimo būdu. Sekliuose vandenyse paukštis purto koją vandenyje. Tokiu būdu grobis sureaguoja ir paukštelis gali jį pastebėti.

Lietuvoje pempės šiuo metu nežiemoja, nors tai dažnas mūsų krašte paukštis. Jos parskrenda anksti pavasarį. Ir pirmąsias pempes sutiksime kovo mėnesį, kai kurias net vėlyvą vasarį. Be to, Kovo 19 laikoma pempės diena. Atėjus rudeniui pempės ruošiasi migruoti į šiltesnius Viduržemio jūros regiono kraštus ir išskrenda lapkričio mėnesį.

Šaltiniai: