Pilkoji žąsis yra protėvis, iš kurio kilo kitos įvairios naminių žąsų rūšys. Pilkąją žąsį, kaip ir namines žąsis, lengva prisijaukinti. Ji yra bendraujančios prigimties, tačiau labai triukšminga ir praktiškai visaėdė. Stebėdamas būtent pilkosios žąsies elgesį Konradas Lorencas sukūrė imprintingo teoriją. Šiuolaikinės etologijos tėvas, pats savo kailiu išbandė šį mechanizmą elgdamasis, kaip motinos pakaitalas žąsiukams. Šie pamatę jį, kaip pirmą gyvą objektą, prisirišo lyg savo biologinės motinos ir vėliau keliaudavo visur sekdami iš paskos. Taigi, supažindinsime su pilkosios žąsies rūšimi iš arčiau ir aptarsime jai būdingus bruožus.
Pilkoji žąsis – pagrindiniai faktai
Dydis | Apie 76-90 cm |
Svoris | Apie 2-4,5 kg |
Veisimosi sezonas | Balandžio-gegužės mėn. |
Gyvenimo trukmė | Apie 12 metų |
Buveinė | Vandens telkiniai, pievos, ganyklos |
Mėgstamiausias maistas | Vandens augalai, grūdai |
Grėsmės | Buveinių nykimas |
Kaip atpažinti žąsies patelę, patiną bei jauniklį
Pilkosios žąsies patelės yra panašios į patinėlius, tačiau paprastai jos yra šiek tiek mažesnės ir lengvesnės. Jos turi pilkai rudos spalvos plunksnas, šviesesnę galvą ir oranžiškai rausvą snapą. Kojos turi rožinį arba oranžiškai rausvą atspalvį. Patelių šiek tiek pilkesnė ir mažiau ryški kūno spalva, o plunksnų raštai gali būti šiek tiek mažiau kontrastingi, nei patinėlio. Šios žąsys dažnai būna gerokai rūpestingesnės savo jaunikliams, todėl neretai pastebimos prižiūrinčios lizdą ir maitinančios jauniklius.
Patinėliai yra šiek tiek didesni už pateles bei siekia iki 90 centimetrų, o jų kūnas dažnai atrodo tvirtesnis. Patinėlių plunksnų spalva yra pilkšvai ruda ir jie turi ryškesnį, kontrastingesnį raštą, nei patelės. Patinėlių snapas storesnis ir ryškesnis, oranžinės spalvos. O tai yra vienas iš pagrindinių atpažinimo požymių. Patinėlių elgesys taip pat gali padėti juos atskirti. Jie dažnai būna aktyvesni ir labiau pasitikintys savimi, ypač veisimosi sezonu, kai gina teritoriją ir savo partneres.
Pilkosios žąsies jaunikliai – pūkuoti, padengti gelsvai rusvu plunksnų sluoksniu, kuris skiriasi nuo suaugusiųjų. Jaunikliai yra mažesni ir jų kūno proporcijos yra skirtingos – galva atrodo didesnė, o kūnas – mažesnis. Jaunikliai neturi suaugusiems būdingų ryškių spalvų ar raštų, o jų pūkuotos plunksnos suteikia jiems purią ir švelnią išvaizdą. Jie yra visiškai priklausomi nuo tėvų, kol užauga ir įgyja suaugusiųjų požymius.
Žąsies veisimosi sezonas
Žąsies veisimosi sezonas prasideda ankstyvą pavasarį, paprastai balandžio arba net kovo mėnesiais. Šiuo laikotarpiu patinėliai tampa ypač aktyvūs, demonstruodami savo teritoriją ir bandydami pritraukti pateles. Jie dažnai leidžia garsius kvietimus ir demonstruoja įvairius ritualinius elgesius, tokius kaip galvos ir kaklo iškėlimas, plunksnų pūtimas ir netgi tam tikri šokiai. Ir visa tai skirta parodyti patelėms savo jėgą ir puikią sveikatą.
Na, o žąsies patelės renkasi patinus, kurie geriausiai atitinka jų elgesio ir fizinės būklės standartus. Jos dažnai ieško saugios vietos lizdui, kur gali apsisaugoti nuo plėšrūnų. Išsiritę jaunikliai yra priklausomi nuo tėvų, kurie juos maitina ir saugo. Jauni žąsiukai greitai mokosi plaukioti ir sekti paskui savo tėvus. Veisimosi sezonas baigiasi vasaros pradžioje, kai jauni žąsiukai tampa savarankiški ir gali palikti savo tėvus.
Kur žąsis gyvena ir suka lizdus
Žąsys dažniausiai renkasi drėgnas buveines, kur gausu vandens. Jos gyvena šalia ežerų, upių, pelkių ir kitų vandens telkinių. Jas taip pat galite pastebėti ganyklose, ieškančias maisto, pavyzdžiui, žaliųjų pasėlių. Pilkosios žąsys prisitaiko prie įvairių buveinių, įskaitant urbanizuotas vietas, jei tik yra pakankamai maisto ir saugios vietos.
Lizdus žąsys suka ant žemės, dažniausiai netoli vandens telkinių. Patelės renkasi slaptesnes vietas, aukštoje žolėje, tarp krūmų, kad apsaugotų savo kiaušinius nuo plėšrūnų. Lizdui naudojamos šakelės, žolės, pūkai, kad būtų užtikrinta šiluma kiaušiniams. Kiaušiniai yra šviesiai žalsvos arba rusvos spalvos, ovalios formos. Patelė padeda nuo 4 iki 6 kiaušinių. Perėjimas trunka apie 28–30 dienų. Per šį laikotarpį patelė beveik visą laiką praleidžia lizde, o patinas rūpinasi teritorijos apsauga.
Kaip skamba žąsies skleidžiamas balsas
Pilkosios žąsies balsas yra labai charakteringas ir lengvai atpažįstamas. Skleidžiamas garsas yra stiprus ir garsus, dažnai apibūdinamas kaip „honk“ arba „kuak“. Šiuos garsus galite išgirsti, kaip trumpus ir aštrius tonus. Jie naudojami bendraujant su kitomis žąsimis, kaip ženklas apie esamą teritoriją arba bandant pritraukti partnerį.
Patinai ir patelės skamba šiek tiek skirtingai. Patinai skleidžia gilų, ryškų „honk“ garsą, kuris gali būti girdimas per tolimus atstumus, ypač veisimosi periodo metu. Patelės balsas palyginus šiek tiek švelnesnis ir trumpesnis, tačiau taip pat labai aiškiai girdimas.
Kuo maitinasi ir kur žiemoja žąsis
Pilkoji žąsis daugiausia maitinasi augalinės kilmės maistu. Jos įprasta dieta – žolė, grūdai, sėklos. Ji labai mėgsta įvairias žoleles, pievų augalus ir grūdus, kuriuos gali rasti laukuose, pavyzdžiui, kviečius, miežius ar avižas. Pavasarį žąsys taip pat pasimaitina augančiais pasėliais, kol grūdų derlius dar nesužėlęs. Kartais jos valgo ir smulkius bestuburius, tokius kaip sraigės, vabzdžiai ir jų lervos, nors tai sudaro nedidelę raciono dalį.
Lietuvoje pilkoji žąsis yra dažna rūšis migracijos metu, tačiau čia žiemoja retai. Dauguma žąsų Lietuvoje praleidžia nuo pavasario iki rudens laikotarpį, o žiemoti jos išskrenda į šiltesnius kraštus. Dažniausiai į Vakarų Europą ir tokias šalis, kaip Ispanija, Prancūzija ar Jungtinė Karalystė. Žinoma, pasitaiko ir išimčių, dėl pastaraisiais metais švelnesnių žiemų, kai kurios žąsys gali likti žiemoti Baltijos regione. Ypač jei randami neužšąlę vandens telkiniai ar yra pakankamai maisto. Tačiau tai yra išimtys, o ne norma.
Šaltiniai:
- https://www.vle.lt/straipsnis/pilkoji-zasis/
- https://www.rspb.org.uk/birds-and-wildlife/greylag-goose
- https://www.allaboutbirds.org/guide/Graylag_Goose/overview
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.