Rudasis lokys – retas užklydėlis Lietuvoje. Kaip jis atrodo?

Rudasis lokys (Ursus arctos) – vienas didžiausių sausumos plėšrūnų ir tikras laukinės gamtos karalius. Jo jėga, intelektas ir gebėjimas prisitaikyti prie įvairių aplinkos sąlygų žavi tiek gamtininkus, tiek šio gyvūno stebėtojus. Nors Lietuvoje rudasis lokys išnyko dar 19 a. pabaigoje, bet paskutiniu metu vis pastebima pavienių atklystančių lokių iš kaimyninės Baltarusijos gilumos. Šiame straipsnyje pasinersime į rudųjų lokių pasaulį, aptarsime rūšiai būdingas ypatybes, bei jų gyvenimo būdą.

Rudasis lokys – pagrindiniai faktai

Dydis	Apie 1,7–2,8 m
Svoris	Apie 100–700 kg
Veisimosi sezonas	Gegužės-liepos mėn.
Gyvenimo trukmė	Apie 20–30 metų laukinėje gamtoje, nelaisvėje – iki 40 metų
Buveinė	Miškai, tundros, pelkės ir miškingi slėniai
Mėgstamiausias maistas	Uogos, riešutai,, medus, žuvis, smulkūs gyvūnai, dvėseliena.
Grėsmės	Buveinių nykimas, brakonieriavimas, maisto trūkumas

Rudasis lokys – retas užklydėlis Lietuvoje. Ką daryti, jei vis tik jį sutiktumėte?

Kaip atpažinti rudojo lokio patelę, patiną bei jauniklį

Rudojo lokio patinas yra didžiausias ir masyviausias šeimos narys. Jis paprastai pasižymi plačia galva, trumpesnėmis ausimis ir galingais pečių raumenimis, kurie atrodo tarsi „kuprelė“ ant nugaros. Patinai yra sunkesni nei patelės, jų svoris gali siekti iki 700 kg, priklausomai nuo amžiaus ir regiono kuriame gyvena, o jų kūno ilgis paprastai viršija 2 metrus. Be to, patinų pėdsakai dažnai yra platesni ir ilgesni, o jų šlapimo žymėjimas bei nagų įbrėžimai ant medžių yra aukštesni už patelių.

Patelė yra mažesnė ir lieknesnė nei patinas, tačiau taip pat turi galingą kūną ir plačias letenas. Jos galva yra šiek tiek siauresnė, o snukis ilgesnis ir labiau apvalus. Patelės dažnai būna pastebimos su jaunikliais, ypač pavasarį ar vasarą, kai rūpinasi savo mažaisiais. Šios lokių rūšies motinos itin saugo savo jauniklius, todėl jų elgesys gali būti agresyvesnis, jei jaučia grėsmę. Jauniklių buvimas šalia patelės yra pagrindinis požymis, leidžiantis ją atskirti.

Jaunikliai yra gerokai mažesni už suaugusius lokius, jų svoris vos siekia kelis kilogramus po gimimo, o pirmaisiais gyvenimo metais jie atrodo itin pūkuoto kailio. Jauniklių kailis paprastai būna šviesesnis arba margesnis, kartais su šviesiomis dėmėmis ar ruoželiais. Jie yra smalsūs, bet visada laikosi arti savo motinos, iš kurios mokosi ieškoti maisto ir saugotis pavojų. Pamačius jauną lokį be patelės, reikėtų būti atsargiems – netoliese gali būti galinga motina, pasiruošusi ginti savo jauniklį.

Suaugusio lokio kailis paprastai būna tankus, ilgas ir šiurkštus, puikiai apsaugantis nuo šalčio. Spalva gali skirtis priklausomai nuo geografinės lokacijos, tačiau dažniausiai rudasis lokys turi tamsiai rudą, pilkšvą arba net juodą kailį, kuris blizga saulėje. Kai kuriose vietose, ypač šiauriniuose regionuose, lokių kailis gali būti šviesesnis, su auksiniais ar rusvais atspalviais.

Lokio veisimasis

Rudasis lokys turi monogaminį veisimosi ciklą, tai reiškia, kad per vieną veisimosi sezoną patelė dažniausiai turi tik vieną partnerį. Veisimosi sezonas paprastai prasideda pavasarį, gegužės–liepos mėnesiais. Tačiau lokiai yra sezoniški, o patelės panašų į rujos periodą patiria tik kas dvejus metus ir tik tuomet poruojasi.

Patinai varžosi dėl patelių ir gali kovoti tarpusavyje dėl teritorijos ir teisės poruotis. Tuo pačiu metu patelės ieško patinų, kurie galėtų suteikti stiprių ir sveikų palikuonių. Patinai neišlaiko ilgalaikių santykių su patelėmis ir po poravimosi dažniausiai atsitraukia.

Patelės nėštumas trunka apie 7–8 mėnesius. Tai reiškia, kad rudieji lokiai turi vėlyvą gimdymą – žiemos pradžioje, lapkritį–gruodį. Jaunikliai paprastai gimsta du arba trys, tačiau tai priklauso nuo patelės amžiaus ir sveikatos. Jaunikliai gimsta akli ir bejėgiai, sveriantys tik apie 350–500 gramų. Pirmąsias kelias savaites jie praleidžia su motina, kol pradeda vaikščioti ir ieškoti maisto. Motinos rūpinasi jaunikliais, kol jie pasiekia maždaug 1–2 metų amžių ir geba gyventi savarankiškai.

Kuo maitinasi rudasis lokys

Rudasis lokys yra visaėdis, tai reiškia, kad jo mityba labai įvairi ir priklauso nuo metų laiko bei aplinkos. Pavasarį ir vasarą jų pagrindinis maistas – augalinės kilmės produktai, tokie kaip uogos, riešutai, šaknys, medus ir žolės. Rudasis lokys taip pat mėgsta valgyti įvairius vaisius, pavyzdžiui, obuolius ar kriaušes. Tai, kad jis dažnai ieško maisto šalia upių ir ežerų, rodo, kad žuvis, ypač lašiša, taip pat yra svarbi jų mitybos dalis. Kai kurie lokiai gali medžioti smulkesnius gyvūnus, tokius kaip elniai, stirnos. Tačiau dažniausiai jie minta jau nugaišusiais gyvūnais arba jų likučiais.

Žiemą, prieš žiemos miegą, rudasis lokys valgo didelius kiekius maisto, kad sukauptų energijos ir pakankamai riebalų. Lokiai gali medžioti ir plėšrūnus, tačiau dažniausiai jie yra smalsūs ir prisitaikantys, galintys maitintis tiek gyvūninės, tiek augalinės kilmės maistu.

Kokius garsus skleidžia rudasis lokys

Rudasis lokys skleidžia įvairius garsus, kurie padeda jam bendrauti su kitais lokiais. Dažniausiai pasitaikantys garsai yra urzgimai, kurie gali reikšti grėsmę arba įspėjimą, kad lokys jaučia pavojų. Šie žemi, garsai dažnai naudojami, kai lokys nori atbaidyti kitą gyvūną arba žmogų. Be to, lokiai gali šnypšti arba knarkti, ypač kai yra įsitempę ar agresyvūs. Taip pat kartais galima išgirsti garsų, primenančių duslius dūzgimus, kai lokys yra sujaudintas arba pavargęs. Šie garsai padeda lokiams ne tik apsiginti, bet ir bendrauti su kitais tos pačios rūšies atstovais, siekiant nustatyti teritorijas.

Įdomūs faktai apie lokius

Puikus plaukikas. Rudasis lokys yra puikus plaukikas ir gali plaukti iki 10 kilometrų per valandą greičiu. Jie dažnai plaukia per upes ir ežerus, siekdami pasiekti naujas teritorijas arba ieškodami maisto.
Didelis apetitas. Rudasis lokys per metus suvalgo apie 2,5 tonos maisto. Šis didelis maisto kiekis padeda jiems pasiruošti žiemai, kad sukauptų pakankamai energijos riebalų pavidalu.
Puiki uoslė. Rudasis lokys turi nepaprastai jautrią uoslę, kurią naudoja ne tik maisto paieškai, bet ir kitų lokių buvimo vietoms nustatyti. Jie gali užuosti maistą ar pavojų, net už kelių dešimčių kilometrų.
Puiki atmintis. Lokiai pasižymi išskirtine atmintimi, jie puikiai prisimena vietas, kur rado maisto, ir gali sugrįžti į tas pačias teritorijas net po metų.

Ką daryti miške sutikus lokį?

Nors rudasis lokys retai kelia pavojų žmonėms, jie gali tapti agresyvūs, jei jaučia grėsmę ar gina savo jauniklius. Jie gerai jaučia žmogaus buvimą ir stengiasi jo vengti, tačiau netikėtai užklupti jie gali reaguoti agresyviai. Tai ką gi daryti, jei miške sutikote lokį?

Likite nepastebėtas. Jei lokys jūsų nepastebėjo, tyliai atsitraukite atgal ta kryptimi, iš kur atėjote. Išvenkite staigių judesių ir triukšmo. Nepriartėkite prie lokio, net jei jis atrodo ramus ar įdomus. Nelaikykite to „susitikimu“ – tai yra laukinis gyvūnas.
Jei lokys jus pastebėjo, nebėkite. Lokiai yra greitesni už žmones, ir bėgimas gali sukelti jų medžioklės instinktą. Atsistokite tiesiai, išskėskite rankas ar drabužius, kad atrodytumėte didesnis. Kalbėkite ramiu, žemu tonu, kad parodytumėte, jog esate žmogus, o ne grobis. Nedarykite staigių judesių – tai gali išgąsdinti lokį arba paskatinti jį pulti.
Stebėkite lokio elgesį. Jei lokys žiūri į jus, tačiau nerodo agresijos (neurgzdamas, nejudindamas ausų, nestovėdamas ant užpakalinių kojų), lėtai traukdamiesi atgal stenkitės išlaikyti akių kontaktą. Jei lokys pradeda urgzti, daryti įspėjamuosius puolimus ar stovi ant užpakalinių kojų, tai yra ženklas, kad jaučiasi grėsmė. Sustokite, laikykitės savo vietoje, rodykite, kad nesate grėsmė.
Jei lokys puola dėl to, kad jaučiasi grėsmė (pvz., kai saugo jauniklius), gulkitės ant žemės veidu žemyn ir užsidengkite kaklą rankomis. Apsimeskite negyvu. Lokys dažnai sustoja pamatęs, kad grėsmė neutralizuota. Jei lokys elgiasi kaip plėšrūnas ir tikrai puola, kovokite visomis išgalėmis. Naudokite šakas, akmenis ar bet kokį turimą daiktą, kad apsigintumėte. Šaukite ir stenkitės atrodyti kuo baugesnis.

Pasiruošimas einant į mišką, kur gali būti lokių

Jeigu susiruošėte į mišką grybauti, uogauti ar tiesiog pasivaikščioti, kur gali būti lokių, ar lokiai neseniai buvo pastebėti kitų žmonių, pasiruoškite galimam susitikimui. Net jei tikimybė labai maža, atsarga juk gėdos nedaro:

Vaikščiokite grupėmis ir kalbėkite garsiai – lokiai paprastai vengia žmonių.
Neškitės švilpuką ar kitą garsą skleidžiantį daiktą.
Nepalikite maisto pakuočių ar šiukšlių miške – tai pritraukia lokius.

Šaltiniai: