Rudasis peslys (Milvus milvus) – tai didelis, įspūdingas plėšrus vanaginių šeimos paukštis. Jis garsėja išskirtiniu gebėjimu grobti maistą iš kitų paukščių ir gyvūnų. Šis paukštis, dažnai vadinamas „dangaus vagimi“, turi tam tikrų panašumų su varna, ypač kai tautosakoje neretai kalbama apie jų vagiliškus įpročius. Lietuvoje peslys įrašytas į Raudonąją knygą ir šiuo metu yra saugomas paukštis. Straipsnyje trumpai supažindinsime su šiai peslio rūšiai būdingais išvaidos bruožais, bei jų gyvenimo būdu. Sužinosite įdomių ir netikėtų faktų.
Rudasis peslys – pagrindiniai faktai
Dydis | Apie 55–65 cm ilgio, sparnų plotis apie 155–170 cm ilgio |
Svoris | Apie 0,8–1,4 kg |
Veisimosi sezonas | Balandžio-birželio mėn. |
Gyvenimo trukmė | Apie 20 metų |
Buveinė | Atviros buveinės, netoli vandens telkinių, miškų pakraščiai |
Mėgstamiausias maistas | Smulkūs žinduoliai, paukščiai |
Grėsmės | Buveinių nykimas, pesticidų ir nuodų naudojimas, žūtys dėl elektros linijų arba transporto priemonių |

Kaip atpažinti rudojo peslio patelę, patiną bei jauniklį
Rudojo peslio patinas turi ryškesnę ir kontrastingesnę plunksnų spalvą nei patelė. Jo plunksnos yra raudonai rudos su tamsesniais kraštais. Patino galva ir kaklas yra šviesiai pilki, o jo uodega – ilga, su ryškiomis juodomis juostelėmis. Suaugusių patinų sparnai taip pat yra dideli ir platūs, su aiškiai matomais tamsiais kraštais. Patinas dažnai atrodo šiek tiek šviesesnis ir kontrastingesnis nei patelė, ypač esant geram apšvietimui.
Patelės plunksnos yra mažiau kontrastingos ir šiek tiek tamsesnės nei patinų. Jos kūnas yra labiau rudos spalvos, o pilvas dažniausiai šviesesnis su lengvais šviesiai rudo atspalvio dryžiais. Patelės galva ir kaklas tamsesni ir su tamsiais plunksnų kraštais. Nors patelė yra labai panaši į patiną, ji paprastai yra šiek tiek tamsesnė, o jos uodega mažiau kontrastinga.
Jaunikliai yra tamsiai rudos spalvos su daugybe tamsių dryžių ir dėmių. Jų kūnas yra šiurkštus ir netolygiai nuspalvintas, o plunksnos ne tokios ryškios kaip suaugusių paukščių. Jauniklio galva ir kaklas taip pat tamsūs. O uodega trumpesnė ir rečiau pasitaiko aiškių juodų juostelių, kurias matome ant suaugusių patinų ir patelių. Jaunikliai dažniausiai įgauna suaugusiųjų spalvą tik po kelerių metų pradėję bręsti.
Peslio veisimosi sezonas
Rudojo peslio poravimosi sezonas prasideda pavasarį, dažniausiai balandžio mėnesį. Poravimosi ritualas apima skrydžius, kurių metu patinas demonstruoja savo oro akrobatiką. Jis atlieka įvairius manevrus, tokius kaip šuoliai, spiralės ir staigūs nusileidimai, siekdamas patraukti patelės dėmesį. Patelės reaguoja į patino skrydžius, stebėdamos ir sekdamos jo judesius. Tokie skrydžiai padeda porai užmegzti ryšį ir pasirinkti tinkamiausią partnerį.
Po poravimosi patinas ir patelė išsirenka lizdo vietą. Rudojo peslio lizdai dažniausiai statomi aukštų medžių šakose, dažniausiai pušyse, kad būtų apsaugoti nuo plėšrūnų ir galimų trikdžių. Lizdas statomas iš šakelių, žolių ir kitų augalinių medžiagų. Lizdo vidus išklotas minkštesniais augalais ir plunksnomis, kad būtų patogiau jaunikliams. Lizdo statyba vyksta bendradarbiaujant: patinas surenka medžiagas ir neša jas į lizdo vietą, o patelė jas sutvarko ir formuoja lizdą.
Rudojo peslio patelė deda 2–4 kiaušinius, kurie yra šviesiai rudi, su mažomis tamsiomis dėmėmis. Kiaušiniai dedami maždaug gegužės mėnesį. Patelė juos peri likdama pasislėpusi lizdo viduje. Patinas šiuo laikotarpiu rūpinasi maistu ir maitina patelę, kad ji galėtų ilsėtis ir šildyti kiaušinius. Perėjimo laikotarpis trunka apie 30–35 dienas.
Po to, kai išsirita jaunikliai patelė ir patinas abu dalyvauja jauniklių auginime. Gimę jaunikliai yra šviesiai pilki ir pliki, tačiau greitai pradeda augti ir apauga plunksnomis. Pirmosiomis savaitėmis jauniklius maitinanti patelė lieka su jais, o patinas rūpinasi maisto tiekimu šeimai. Jaunikliai auga sparčiai, tačiau iki tol, kol pradeda skraidyti ir medžioti, praeina dar apie 6–7 savaitės. Tėvai ir toliau juos maitina ir moko, kol jaunikliai tampa pakankamai savarankiški.

Kuo maitinasi peslys
Rudasis peslys yra mėsėdis plėšrūnas, kuris savo maitinimąsi pritaiko priklausomai nuo aplinkos sąlygų. Pagrindinis jo maistas – smulkūs žinduoliai, tokie kaip pelės, žiurkės ir kiti mažesni graužikai. Be to, jis medžioja įvairius paukščius, įskaitant mažus vandens paukščius, žvirblinius paukščius. Peslys taip pat nevengia maitintis vabzdžiais, varlėmis ir kitais bestuburiais, jei šių grobių yra pakankamai. Kai šviežio grobio trūksta, peslys gali maitintis maitomis – nugaišusiais gyvūnais arba šiukšlėse rastu maistu. Tai padeda išgyventi sunkesniu maisto trūkumo laikotarpiu.
Kokius garsus skleidžia peslys
Peslys naudoja įvairius garsus komunikuojant su savo partneriu, jaunikliais arba saugodamas savo teritoriją. Rudojo peslio giesmė dažniausiai būna švelni, tačiau gali būti skambi ir išleidžiama su pauzėmis. Jos garsas primena aukšto tono „kri-kri-kri“ arba „kri-krik“ klyksmus. Juos galima išgirsti, kai paukščiai susitinka, bendrauja arba yra nervingi.
Perėjimo ir poravimosi laikotarpiu patinas skleidžia garsius, bet trumpus garsus, siekdamas atkreipti patelės dėmesį. Šie garsai dažnai skamba kaip „kii-kii-kii“ arba „ki-ki“ ir yra panašūs į švilpimą arba trumpus kvietimus. Jei paukštis jaučia pavojų, jis gali išleisti žemus, grėsmingus garsus, kurie primena švilpimus arba trumpus trūkčiojančius šauksmus. Šie garsai naudojami išgąsdinti įsibrovėlius arba apsaugoti savo teritoriją.
Kuo panašūs peslys ir varna?
Rudasis peslys ir varna dalijasi daugybe bendrų bruožų, nepaisant jų priklausymo skirtingoms paukščių šeimoms. Abu šie paukščiai yra vidutinio dydžio, pasižymi plačiais sparnais ir geba sklandyti ore, o jų siluetai skrendant gali atrodyti panašūs. Elgsenos atžvilgiu jie abu yra oportunistai: rudasis peslys dažnai maitinasi gaišenomis ir maisto likučiais, o varna garsėja gebėjimu prisitaikyti prie žmogaus veiklos, maitindamasi įvairiausiais ištekliais. Be to, abu paukščiai atlieka svarbų ekologinį vaidmenį, padėdami palaikyti švarą aplinkoje ir reguliuodami smulkių gyvūnų populiacijas. Tiek peslys, tiek varna garsėja savo intelektu ir prisitaikymu prie skirtingų gyvenimo sąlygų, todėl jie abu yra laikomi svarbiais ir įdomiais gamtos stebėtojams paukščiais.

Įdomūs faktai apie peslį
- Vagiliški įpročiai. Pesliai neretai žinomi dėl savo vagiliškų įpročių – jie gali pavogti maistą net nuo kitų plėšrūnų, pavyzdžiui erelių.
- Nedidelis svoris. Nepaisant savo didelio dydžio, rudasis peslys palyginus yra labai lengvas paukštis. Suaugę pesliai vidutiniškai sveria apie 900 gramų, kas yra žymiai mažiau nei paprasta antis.
- Poros ryšys. Rudieji pesliai yra monogamiški paukščiai, kurie sudaro ilgalaikes poras. Jie kartu statosi didelius lizdus, dažniausiai aukštuose medžiuose.
- Puiki rega. Peslys turi išskirtinį regėjimą, kuris leidžia jam pastebėti smulkius žinduolius ir paukščius iš didelio aukščio. Jų regėjimas yra vienas geriausių lyginant su kitais plėšriaisiais paukščiais.

Šaltiniai:
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.