Naminis voras (Tegenaria domestica) – tylus mūsų namų gyventojas, kuris dažnai slepiasi kampuose ir už baldų, bet atlieka nepakeičiamą vaidmenį kontroliuodamas smulkių kenkėjų populiaciją. Nors daugelis žmonių jaučia nerimą pamatę vorą savo namuose, šie aštuonkojai yra visiškai nepavojingi žmonėms ir veikia kaip natūralūs namų sargai, gaudydami muses, uodus, kandis ir kitus nemalonius vabzdžius.
Naminius vorus galima aptikti beveik kiekviename Lietuvos name, bute ar ūkiniame pastate. Jie mėgsta ramias, retai trikdomas vietas – rūsius, palėpes, sandėliukus, vonių kampus ar erdves už spintų. Skirtingai nuo kitų vorų, kurie mezga orbikulinius voratinklius, naminiai vorai kuria chaotiškos formos tinklus su būdingu piltuvėliu centre, kur jie slapstosi ir laukia aukos. Straipsnyje detaliai apžvelgsime šios vorų rūšies ypatybes, gyvenimo būdą ir priežastis, kodėl jie nusipelno mūsų tolerancijos.
Naminis voras: pagrindiniai faktai
| Savybė | Informacija |
| Dydis | 7–12 mm (patelės paprastai didesnės) |
| Svoris | 50–150 mg |
| Veisimosi sezonas | Vyksta visus metus patalpose |
| Gyvenimo trukmė | 2–3 metai (patelės ilgiau nei patinai) |
| Buveinė | Namai, butai, rūsiai, sandėliai, garažai; paplitę visoje Europoje ir Š. Amerikoje |
| Mėgstamiausias maistas | Musės, uodai, smulkūs vabalai, kandys, skruzdėlės, drugeliai |
| Grėsmės | Dulkių siurbliai, statybiniai darbai, cheminiai valymo preparatai, drėgmės stoka |
Kaip atpažinti naminio voro pateles ir patinus
Naminių vorų bendruomenėje vyrauja aiškūs skirtumai tarp lyčių, nors jie gyvena gana atskirai ir susitinka tik poravimosi laikotarpiu.
Naminio voro patelė yra deriau pastebima dėl didesnio kūno – 9–12 mm ilgio, su tvirtu pilveliu ir gerai išvystytais verpimo organais. Jos spalva dažnai tamsesnė nei patinų – nuo pilkšvai rudos iki tamsiai rudos, su charakteringais dryžuotais raštais ant kojų. Patelės gali gyventi keletą metų ir dažnai apsigyvena vienoje vietoje ilgam laikui, nuolat prižiūrėdamos ir plėsdamos savo voratinklį.
Naminio voro patinai yra gerokai smulkesni – 7–9 mm ilgio, su dailesniu kūnu ir proporcingai ilgesnėmis, plonesnėmis kojomis. Jų spalva dažnai šviesesnė, o pilvelis mažesnis nei patelių. Patinai yra aktyvesni ir dažniau juda po namus, ieškodami patelių. Po poravimosi jie gali žūti arba toliau gyventi atskirai.
Jaunieji naminiai voriukai yra mažyčiai – tik 1–2 mm ilgio, kai išsirita iš kiaušinėlių. Jie atrodo kaip miniatiūrinės suaugusių vorų kopijos ir kelis kartus neriasi per pirmuosius metus, kol pasiekia pilną dydį.
Naminio voro gyvenimo ciklas
Naminių vorų gyvenimo ciklas skiriasi nuo daugelio lauko vorų tuo, kad jie gyvena stabilių temperatūrų patalpose ir gali veistis visus metus.
Šiltuoju sezonu naminiai vorai veisiasi aktyviau, nes padidėja potencialių aukų – musių, uodų ir kitų vabzdžių. Patelė gali padėti kiaušinius kelis kartus per metus – kiekviename kiaušinėlių kokone būna 40–100 kiaušinėlių. Kokonai būna apvalūs, balzganai pilki, suformuoti iš tankaus šilko sluoksnio.
Patalpose gyvenantys naminiai vorai išlieka aktyvūs visus metus, nors šaltuoju sezonu jie gali būti šiek tiek mažiau judrūs.
Per pirmuosius gyvenimo metus jaunieji vorai neriasi 5–8 kartus. Kiekvienas nėrimasis trunka kelias dienas, ir šiuo metu voras yra itin pažeidžiamas – jis slapstosi savo piltuvėlyje ir mažai juda. Suaugę naminiai vorai gali gyventi 2–3 metus, nors daugelis patinų miršta anksčiau.
Kuo maitinasi naminis voras
Naminis voras yra specializuotas užpuoliko tipo medžiotojas, kuris kasdien kontroliuoja namų kenkėjų populiaciją. Naminiai vorai maitinasi beveik visais smulkiais vabzdžiais, kuriuos pagauna savo tinkluose – musėmis, uodais, kandimis, plaštakėmis, mažais vabalais ir netgi kitais vorais. Kai vabzdys pakliūva į voratinklį, voras greitai išlekia iš piltuvėlio, įkanda auką ir paralyžiuoja ją nuodais, po to įvynioja į šilką ir vėliau išsiurbia jos vidaus turinį.
Skirtingai nuo aktyviai medžiojančių vorų, naminis voras yra pasyvus medžiotojas – jis laukia, kol auka pati įpuola į tinklą. Jų voratinkliai dažnai būna išdėstyti kampuose ar prie sienų, kur dažniausiai lekioja vabzdžiai.
Vienas naminis voras per dieną gali pagauti 1–5 smulkius vabzdžius, priklausomai nuo sezono. Ilgesniais bado periodais vorai gali išgyventi be maisto iki 2–3 savaičių, mažindami savo aktyvumą ir metabolizmą.
Naminiai vorai didžiąją dalį drėgmės gauna iš savo aukos, tačiau sausesnėse vietose jie gali gerti vandens lašelius ar rūgštaus kondensuoto oro drėgmę. Dėl šios priežasties vorai dažniau randami vonios kambariuose ar rūsiuose.
Kaip bendrauja naminiai vorai
Naminiai vorai nebendrauja garsais, tačiau naudoja įvairius kitus komunikacijos būdus:
- Cheminiai signalai. Vorai palieka feromoninius pėdsakus, kurie perduoda informaciją kitiems vorams apie jų lytį, brendimo būseną ir teritoriją. Patinai aktyviai ieško patelių feromonų pėdsakų poravimosi sezonu.
- Voratinklio vibracija. Pagrindinis naminių vorų komunikacijos būdas yra voratinklio virpėjimų jautimas. Patelės gali atpažinti patino specialius „barškėjimus“ voratinklyje, kurie skiriasi nuo aukos judėjimo signalų. Jei patinas sukuria neteisingą vibraciją, patelė gali jį palaikyti auka.
- Vizualiniai signalai. Nors naminiai vorai turi silpną regėjimą, poravimosi metu patinai gali atlikti specialius kojų judesius, kurie padeda patelei atpažinti juos kaip potencialius partnerius, o ne grobį.
- Gynybinis elgesys. Kai naminis voras jaučia pavojų, jis gali greitai pabėgti į savo piltuvėlį arba net visiškai palikti voratinklį. Kai kurie vorai gali „apsimesti“ mirusiais, susirietę į kamuolį ir visiškai sustingę.
Naminis voras žiemą
Naminiai vorai, gyvenantys šildomose patalpose, turi didžiulį pranašumą prieš lauko vorus – jie išlieka aktyvūs visus metus. Kadangi šiuolaikiniuose namuose temperatūra išsilaiko santykinai stabili (18–22 °C), naminiai vorai nepatiria žiemojimo streso. Jie toliau mezga voratinklius, medžioja ir dauginasi net šalčiausiais žiemos mėnesiais.
Tačiau nors vorai išlieka aktyvūs, žiemą jie gali rasti mažiau maisto, nes sumažėja vabzdžių namuose. Šiuo laikotarpiu vorai gali mažiau judėti ir taupyti energiją. Jų medžioklės sėkmė labai priklauso nuo namų higienos – švaresniuose namuose yra mažiau vabzdžių.
Rugsėjo–spalio mėnesiais žmonės dažnai pastebi padidėjusį vorų kiekį namuose. Tai vyksta ne todėl, kad naminiai vorai staiga pradeda veistis, bet todėl, kad lauko vorai ieško prieglobsčio prieš artėjančią žiemą ir patenka į pastatus pro duris, langus ar plyšius.
Kaip atskirti naminį vorą nuo kitų vorų rūšių?
Nors daugelis vorų gali pasirodyti labai panašūs, naminiai vorai turi kelis unikalius požymius:
- Pats aiškiausias skirtumas – voratinklio forma. Naminiai vorai kuria chaotiškos formos, tankius tinklus su būdingu piltuvėliu viename kampe. Skirtingai nuo ratinių vorų (kaip kryžiuotis), kurių tinklai turi simetrinę, gražią struktūrą, naminių vorų tinklai atrodo netvarkingai ir dažnai dengiasi dulkėmis.
- Naminiai vorai beveik visada gyvena patalpose – namuose, rūsiuose, sandėliuose. Jei voratinklį rasite lauke, ant medžių ar krūmų, tai tikrai ne naminis voras.
- Naminiai vorai greitai bėgioja, naudodami savo ilgas kojas. Jie dažnai pastebimi ant kambarių grindų ar sienų, ypač vakare. Skirtingai nuo šokliųjų vorų, kurie juda staigiais šuoliais, naminiai vorai bėgioja tiesiai ir greitai.
- Naminių vorų kūnas yra gana plokščias, su ilgomis, plonomis kojomis. Jų pilvelis nėra toks apvalus ir išsipūtęs kaip daugelio lauko vorų. Spalva dažniausiai būna pilkšvai ruda ar šviesiai ruda, su šiek tiek tamsesniais dryžuotais raštais.
- Naminiai vorai yra drovūs ir vengia žmonių. Išgąsdinti jie greitai bėga į savo piltuvėlį ar artimiausią plyšį. Jie niekada nebus agresyvūs ir kanda tik kraštutiniais atvejais, kai yra suspaudžiami ar tiesiogiai grasinama jų gyvybei.
Įdomūs faktai ir ypatingi naminio voro gebėjimai
- Maratonininkai. Naminiai vorai gali nubėgti iki 50 kartų didesnius atstumus nei jų kūno ilgis per sekundę – tai prilygsta žmogui, bėgančiam greičiau nei 300 km/ val.
- Ilgaamžiai. Kai kurios naminio voro patelės gali gyventi iki 3 metų, o kartais net ilgiau – tai neįprasta daugeliui vorų rūšių, kurie gyvena tik vieną sezoną.
- Ultra jautrūs. Naminiai vorai gali jausti net mažiausius oro srovės pasikeitimus savo kojose esančiais plaukeliais, todėl jie dažnai pastebi artėjantį žmogų dar prieš jam priartėjant prie voratinklio.
- Efektyvūs valytojai. Vienas naminis voras per metus gali pagauti iki 600 smulkių vabzdžių – tai natūrali ir nemokama kenkėjų kontrolė jūsų namuose.
- Voratinklio statybininkai. Naminio voro voratinklis gali turėti iki 30 metrų šilko siūlų, o visa konstrukcija sukuriama per kelias valandas. Jei voratinklis sugadinamas, voras gali jį atstatyti per vieną naktį.
- Atspari fiziologija. Naminiai vorai gali išgyventi be maisto iki 2–3 savaičių, žymiai sulėtindami savo medžiagų apykaitą. Tai jiems leidžia ištverti sunkius laikotarpius, kai nėra aukos.
- Matematinis tikslumas. Nors naminių vorų tinklai atrodo chaotiški, jų piltuvėlio konstrukcija paremta sudėtinga geometrija, kuri maksimaliai efektyviai sugauna vabzdžius ir leidžia vorui greitai pasiekti bet kurią tinklo dalį.
- Perdirbimo meistrai. Panašiai kaip kryžiuočiai, naminiai vorai kartais suėda savo senus voratinklius, kad atgautų baltymus ir panaudotų juos naujų tinklų statybai – taip perdirba apie 70 % medžiagų.
- Cheminio ginklo turėtojai. Naminių vorų nuodai yra efektyvūs mažiems vabzdžiams, bet visiškai nepavojingi žmonėms. Jų nuodai paralyžiuoja auką per kelias sekundes.
Naminis voras nusipelno pagarbos kaip tylus ir efektyvus namų sargas, kuris natūraliai kontroliuoja kenkėjų populiaciją ir prašo mainais tik ramybės. Užuot šalinę šiuos naudingus aštuonkojus, verčiau suteikite jiems erdvės gyventi – jie atliks puikų darbą palaikydami jūsų namus švaresnius be jokių cheminių preparatų.
Šaltiniai:
- https://www.naturespot.org/species/common-house-spider
- https://britishspiders.org.uk/tegenaria
- https://www.nhm.ac.uk/take-part/identify-nature/spiders-in-your-home/house-spider.html
- https://www.thespruce.com/common-house-spiders-2656509
- https://www.treehugger.com/facts-about-misunderstood-house-spider-4868827
Nuotraukų šaltinis Canva.