Vanaginių paukščių būriui priklauso ne vienas pošeimis. Na, o vanagų pošeimis turi tikrųjų vanagų gentį ir šiai priskiriami vištvanagiai, bei paukštvanagiai. Šnekamojoje kalboje naudodami terminą vanagas žmonės, omenyje dažniausiai turi vištvanagį. Kadangi vištvanagis pridaro nuostolių, nes medžioja naminius paukščius, pavyzdžiui, vištas. Paukštvanagis (Accipiter nisus) Lietuvoje yra daug labiau paplitęs ir šį kartą susipažinsime su juo iš arčiau. Tai plėšrus žvirblių, zylių, balandžių ir net varnų priešas. Nesigailėdamas jis akimirksniu puola savo auką ir ją nužudo.
Paukštvanagis – pagrindiniai faktai
| Dydis | Apie 29-41 cm |
| Svoris | Apie 100-340 g |
| Veisimosi sezonas | Balandžio-rugpjūčio mėn. |
| Gyvenimo trukmė | Apie 3-4 meta |
| Buveinė | Atviri laukai ir mišrūs miškai |
| Mėgstamiausias maistas | Smulkūs paukščiai |
| Grėsmės | Buveinių nykimas, maisto trūkumas |
Kaip atpažinti pauštvanagio patelę, patiną bei jauniklį
Paukštvanagis yra palyginti nedidelis, dieną medžiojantis paukštis. Patelės yra net iki 25 % didesnės nei patinėliai. Suaugę patinai sveria nuo 110 iki 200 g, o suaugusios patelės – nuo 185 iki 340 g. Paukštvanagis turi nedidelę galvą, liekną kūną, palyginti trumpus sparnus ir ilgą uodegą, kurios galas yra kvadratinės formos, dantytas. Dėl šios išvaizdos savybių paukščiai yra manevringi ir greiti. Ši rūšis taip pat turi ilgas kojas ir aštriai lenktą snapą. Jis naudojamas plunksnoms draskyti ir grobiui plėšyti.
Patinėlis iš nugaros pusės yra pilkai melsvas, o iš pilvo pusės – su horizontaliomis, smulkiomis, raudonomis juostelėmis. Patelės nugara rudos arba pilkai rudos spalvos, o pilvas rudai dryžuotas. Be to, patelės turi blyškią dėmę esančią už galvos, žemiau pakaušio. Jaunikliai savo išvaizda panašūs į pateles. Iš viršaus yra rudos spalvos, o pilvo srityje – su rudais brūkšneliais arba dėmėmis.
Paukštvanagio veisimosi sezonas
Veisimosi sezono metu paukštvanagių poros yra monogamiškos, tačiau vėliau kiekvienais metais jie gali ir keisti partnerius. Paprastai patinai vilioja pateles skraidydami ore arba greitai nardydami į ant medžių ar šakų įsitaisiusias pateles.
Pavasarį perinčios paukštvanagių poros tarp balandžio pabaigos ir birželio pradžios deda kiaušinius. Poros pradedančios dėti kiaušinius anksčiau, išaugina daugiau jauniklių nei tos, kurios kiaušinius deda vėliau. Be to, poros, kurios turi gausiausią maisto atsargų kiekį arba yra geresnės medžiotojos, anksčiausiai sudeda kiaušinius.
Kur yra paukštvanagio buveinė ir kur jis suka lizdus
Idealios buveinės paukštvanagiams yra tankiai apaugusios medžiais ir krūmais vietos, kurios yra šalia atvirų medžioklės plotų, dažnai netoli tekančios upės. Tačiau paukštvanagius galite pastebėti ir parkuose, žemės ūkio laukuose ar kitose atvirose teritorijose. Jie gyvena įvairiose miškingose vietovėse, tačiau pirmenybę teikia spygliuočių arba mišriems miškams.
Kaip paukštvanagiai poruojasi, peri kiaušinius ir prižiūri jauniklius
Perinčios paukštvanagių poros, kurios lieka kartu, kasmet grįžta į tą pačią lizdavietę. Ir kiekvienais metais yra sukamas naujas lizdas. Mažai tikėtina, kad nesėkmingai perinčios poros liks kartu dar vienerius metus.
Patelės balandžio pabaigoje ir birželio pradžioje sudeda kiaušinius. Kiaušiniai yra ovalūs, melsvai balti ir su rudomis dėmelėmis. Jie yra palyginti maži, nes vidutinis dydis yra apie keturis centimetrus, o plotis – apie tris. Gebėjimas sėkmingai veistis yra siejamas su patelės kūno svoriu. Patelės kūno svoris priklauso nuo maisto pasiūlos, o tai susiję ir su gerais patinėlio medžiojimo įgūdžiais.
Patelės, sezono pradžioje priaugusios daugiau svorio, gali anksčiau sudėti kiaušinius. Vidutiniškai patelės per metus padeda 4-5 kiaušinius, o perėjimas trunka apie 33 dienas. Išsiritę jaunikliai sveria vidutiniškai 20 gramų. Po išsiritimo jaunikliai lieka lizde apie mėnesį, o vėliau dar 20-30 dienų, kol taps visai savarankiški.
Lizdą iš šakų aukštai medžiuose stato patinas. Išsiritusius jauniklius prižiūri patelė, o medžiojantis patinas juos aprūpina maistu. Augant jaunikliams ir prireikus daugiau maisto, patelė dažnai priversta medžioti taip pat, kad padėtų užtikrinti reikiamą maisto kiekį. Daugiausia jauniklių žūsta per pirmas tris dienas nuo išsiritimo. Dažniausios priežastys: jaunikliai žūva dėl bado ar dėl konkurencijos su kitais jaunikliais.
Kaip skamba paukštvanagio giesmė
Paukštvanagio giesmę galima išgirsti įprastai, kai jie yra netoli lizdo. Dažniausiai jie išleidžia garsą norėdami susikalbėti su kitais savo rūšies atstovais. Taip pat, kai į paukštvanagio teritoriją įsiveržia koks nors įsibrovėlis ar net žmogus. Švelnesniu šauksmu paukštis pasitinka savo partnerį, kai šis atneša grobį arba kreipiasi į jį.
Paukštvanagio giesmė nėra melodinga ir nepanaši į paukščių giesmininkų. Giesmė susideda iš aštrių, aukšto tono garsų serijos, dažnai apibūdinamas kaip „kik-kik-kik“ arba „ke-ke-ke“. Šie garsai greitai kartojami ir gali skirtis intensyvumu priklausomai nuo situacijos. Šauksmas yra greitas ir ritmiškas. Be to, šauksmas nėra labai garsus, bet gali būti girdimas per tam tikrą atstumą, ypač tylioje miško ar girios aplinkoje. Išsigandus šauksmas gali tapti labiau panikuojantis ir net įsakmus.
Kuo maitinasi ir kur žiemoja paukštvanagis
Paukštvanagis yra mėsėdis, mintantis gyvūninės kilmės grobiu, kurį sudaro iki 97 % smulkių paukštelių. Taip pat retkarčiais mityboje pasitaiko ir žinduolių, pavyzdžiui, triušių, voverių. Tik labai retai paukštvanagis maitinasi dvėseliena.
Paprastai stambesnius paukščius medžioja tik patelės, nes jos gali pagauti iki 150 g grobio, o patinai medžioja smulkesnį grobį iki 40 g. Tačiau perėjimo laikotarpiu patinėlis tampa pagrindiniu medžiotoju. Paprastai patinai medžioja miškingesnėse vietose, kur yra daugiau priedangos, o patelės medžioja atviresnėse vietovėse. Įdomus faktas, jog medžiodamas paukštvanagis maždaug trisdešimties metrų atstumu nuo lizdo turi tam tikrą vietą, į kurią skrenda ir ten drasko savo grobiui plunksnas.
Paukštvanagis Lietuvoje peri ir dažnai lieka peržiemoti, tačiau dalis paukštvanagių populiacijos yra migracinė. Paukščiai, kurie gyvena šiauriniuose ir rytiniuose regionuose, dažnai migruoja į pietus, siekdami išvengti atšiaurių žiemos sąlygų. Visgi, nemaža dalis jų pasilieka žiemoti Lietuvoje, ypač jei žiema nėra labai šalta ir yra pakankamai maisto.
Šaltiniai:
- https://www.vle.lt/straipsnis/paukstvanagis/
- https://ebird.org/species/eurspa1
- https://peregrinefund.org/explore-raptors-species/hawks/eurasian-sparrowhawk
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.